杏MAP导航

鈥濶EMASINIS鈥� TIK臇JIMAS

Adolfas Gru拧as

Galima sakyti, jog 拧iais laikais klebonams ir kitiems kunigams, dirbantiems parapij懦 pastoracijoje, b奴dinga tai, kad jie labai retai pasid啪iaugia tikin膷i懦j懦 atsaku 寞 sielovadinius sumanymus. Jei suorganizuotoje maldos grupel臈je dalyvauja ma啪ai 啪moni懦, tuoj pat esame pasireng臋 sk懦stis: 鈥炁絠奴r臈kite, jie nieko nesupranta, jiems ner奴pi formacija, jie nemoka atskirti ger懦 pasi奴lym懦 nuo nereik拧ming懦 dalyk懦鈥� ir pana拧iai. Jei po to kit膮 kart膮, i拧taisius tai, ko tr奴ko, arba kas gal臈jo b奴ti prasto lankomumo prie啪astimi, ateina keliais 啪mon臈mis daugiau, nei pra臈jus寞 kart膮, klebonas taip pat n臈ra visi拧kai patenkintas: 鈥濼aip, jie at臈jo, bet tik tod臈l, kad tur臈jome u啪kand啪i懦, arba tod臈l, kad susitikim膮 perk臈l臈me tuojau po Mi拧i懦, kitaip niekas neb奴t懦 pasikeit臋. Be to, j懦 vis tiek buvo labai ma啪ai, palyginti su parapijos gyventoj懦 skai膷iumi鈥溾�� Ir net jei 啪moni懦 dalyvavimas vir拧ija l奴kes膷ius, tai irgi gali tapti pagrindu sk懦stis: 鈥濳oks chaosas! Kur juos visus d臈ti?鈥� Trumpai tariant, atrodo, kad mums niekas niekada nesiseka, o krik拧膷ioni拧kojo gyvenimo idealas lieka nepasiekiamas鈥�

Galb奴t mus paguost懦 啪inojimas, kad net m奴s懦 Mokytojui ne visada viskas klost臈si taip, kaip Jis nor臈jo. Pasak to, k膮 拧iemet skaitome Evangelijoje pagal Luk膮, savo misijos prad啪ioje J臈zus buvo ne tik ignoruojamas savo 啪emie膷i懦, Nazareto gyventoj懦, bet netgi atstumiamas ir persekiojamas. V臈liau, kai prad臈jo rastis norin膷i懦j懦 Juo sekti, Vie拧pats griauna j懦 entuziazm膮, vienam sakydamas, kad sekti Juo, rei拧kia: netur臈ti kur galvos priglausti, kitam, norin膷iam pirmam palaidoti t臈v膮, 鈥� kad reikia leisti mirusiems laidoti savo mirusiuosius, o dar vienam 鈥� kad prid臈ti rank膮 prie arklo ir atsigr臋啪ti atgal rei拧kia orumo stok膮. Tad netenka steb臈tis, kad paskui net ir tas nedaugelis J臈zaus klausytoj懦 nusigr臋啪ia nuo Jo. Taip pasiekiame 拧iandienos Evangelijos pasakojim膮, kuomet, kaip ra拧o Lukas, su J臈zumi 臈jo 鈥瀏ausios minios鈥�.  Atrodo, tai tur臈t懦 pla膷iai atverti J臈zaus 拧ird寞, nes Jis mato, kad tro拧kimas sugr膮啪inti visus 啪mones pas Diev膮, atrodo, duoda konkre膷i懦 vaisi懦. Vis tiktai I拧ganytojas lieka konkretus: toms 鈥瀏ausioms minioms鈥� Jis kalba ai拧kiai, i拧keldamas tris s膮lygas, d臈l kuri懦 veikiausiai v臈l atsiras toki懦, kurie nebevaik拧膷ios su Juo鈥�

Kokios yra 拧ios trys s膮lygos, kad gal臈tume autenti拧kai sekti J臈zumi, o ne tik d臈l to, kad esame pagauti lengvab奴di拧ko entuziazmo? I拧 esm臈s J臈zaus 啪od啪iuose yra tik viena s膮lyga: b奴ti laisviems viduje ir i拧or臈je. Laisviems nuo emocini懦 prisiri拧im懦, laisviems nuo 寞sipareigojim懦, laisviems nuo r奴pes膷i懦 d臈l turt懦. I拧 tikr懦j懦 m奴s懦 po啪i奴riu tai b奴t懦 trys labai gra啪奴s elementai, kuri懦 reik臈t懦 siekti net ir tik臈jimo gyvenime. Kas gali b奴ti gra啪iau u啪 galimyb臋 dalytis savo tik臈jimu 寞 Krist懦 su 啪mon臈mis, kuriuos labiausiai mylime? Kas blogo, jei savo ba啪nytin臈je ir pastoracin臈je veikloje siekiame kit懦 pritarimo ir paramos? Ir, pagaliau, kas blogo, jei materialin臈s g臈ryb臈s naudojamos net Ba啪ny膷ioje, kuri, b奴dama laikina tikrov臈 ir 寞sitvirtinusi pasaulyje, nei拧gyvent懦, jei neie拧kot懦 ir finansini懦 i拧tekli懦 savo veiklai vykdyti?

Jei 拧ie trys dalykai atliekami i拧mintingai ir s膮啪iningai, jie yra visi拧kai leistini ir juose n臈ra nieko blogo: kod臈l tad J臈zus i拧 norin膷i懦 b奴ti Jo mokiniais reikalauja, kad jie i拧silaisvint懦 i拧 brangiausi懦 jausm懦, ne拧t懦 Evangelijos 啪ini膮 tarsi kry啪i懦 ir atsisakyt懦 viso savo turto?

艩i J臈zaus mintis yra ai拧ki, nors, i拧 pa啪i奴ros, ir 啪iauri: kad ir kokie svarb奴s ir gra啪奴s b奴t懦 m奴s懦 gyvenimo dalykai, n臈 vienas i拧 j懦 neturi b奴ti i拧keltas auk拧膷iau Dievo. Jei mes nesugebame Dievui suteikti pirmenyb臈s, m奴s懦 tik臈jimo gyvenimui visada ka啪ko tr奴ksta: jam tr奴ksta tos laisv臈s - vidin臈s ir i拧orin臈s - nuo visko, kas esame ir k膮 turime, kad gal臈tume laisvai vadintis jo mokiniais.

Tod臈l jei meil臈 Dievui n臈ra svarbesn臈 u啪 meil臋 brangiausiems 啪mon臈ms, mes neturime 拧irdies laisv臈s, kurios Jis i拧 m奴s懦 reikalauja, kad gal臈tume laisvai Juo sekti.

Jei visur, k膮 darome, siekiame kit懦 pritarimo ir nepriimame kent臈jim懦 na拧tos, kuri nei拧vengiamai yra susijusi su pareiga skelbti Evangelij膮, mes neturime dvasios laisv臈s, kurios Jis i拧 m奴s懦 reikalauja, kad gal臈tume laisvai Juo sekti.

Jei r奴pinimasis materialini懦 g臈rybi懦 valdymu tampa prioritetu, pikta valia, kuri膮 i拧provokuoja turtas, atima i拧 m奴s懦 t膮 veikimo laisv臋, kurios Jis i拧 m奴s懦 reikalauja, kad gal臈tume laisvai Juo sekti.

Tai n臈ra lengva, ir Vie拧paties kvietimas tikrai nebus priimtinas 鈥瀖asinei鈥� krik拧膷ionybei.

Bet, galb奴t, taip ir geriau鈥�