Dvide?imt tre?iasis eilinis sekmadienis
?NEMASINIS“ TIK?JIMAS
Adolfas Gru?as
Galima sakyti, jog ?iais laikais klebonams ir kitiems kunigams, dirbantiems parapij? pastoracijoje, būdinga tai, kad jie labai retai pasid?iaugia tikin?i?j? atsaku ? sielovadinius sumanymus. Jei suorganizuotoje maldos grupel?je dalyvauja ma?ai ?moni?, tuoj pat esame pasireng? sk?stis: ??iūr?kite, jie nieko nesupranta, jiems nerūpi formacija, jie nemoka atskirti ger? pasiūlym? nuo nereik?ming? dalyk?“ ir pana?iai. Jei po to kit? kart?, i?taisius tai, ko trūko, arba kas gal?jo būti prasto lankomumo prie?astimi, ateina keliais ?mon?mis daugiau, nei pra?jus? kart?, klebonas taip pat n?ra visi?kai patenkintas: ?Taip, jie at?jo, bet tik tod?l, kad tur?jome u?kand?i?, arba tod?l, kad susitikim? perk?l?me tuojau po Mi?i?, kitaip niekas nebūt? pasikeit?. Be to, j? vis tiek buvo labai ma?ai, palyginti su parapijos gyventoj? skai?iumi“… Ir net jei ?moni? dalyvavimas vir?ija lūkes?ius, tai irgi gali tapti pagrindu sk?stis: ?Koks chaosas! Kur juos visus d?ti?“ Trumpai tariant, atrodo, kad mums niekas niekada nesiseka, o krik??ioni?kojo gyvenimo idealas lieka nepasiekiamas…
Galbūt mus paguost? ?inojimas, kad net mūs? Mokytojui ne visada viskas klost?si taip, kaip Jis nor?jo. Pasak to, k? ?iemet skaitome Evangelijoje pagal Luk?, savo misijos prad?ioje J?zus buvo ne tik ignoruojamas savo ?emie?i?, Nazareto gyventoj?, bet netgi atstumiamas ir persekiojamas. V?liau, kai prad?jo rastis norin?i?j? Juo sekti, Vie?pats griauna j? entuziazm?, vienam sakydamas, kad sekti Juo, rei?kia: netur?ti kur galvos priglausti, kitam, norin?iam pirmam palaidoti t?v?, – kad reikia leisti mirusiems laidoti savo mirusiuosius, o dar vienam – kad prid?ti rank? prie arklo ir atsigr??ti atgal rei?kia orumo stok?. Tad netenka steb?tis, kad paskui net ir tas nedaugelis J?zaus klausytoj? nusigr??ia nuo Jo. Taip pasiekiame ?iandienos Evangelijos pasakojim?, kuomet, kaip ra?o Lukas, su J?zumi ?jo ?gausios minios“. Atrodo, tai tur?t? pla?iai atverti J?zaus ?ird?, nes Jis mato, kad tro?kimas sugr??inti visus ?mones pas Diev?, atrodo, duoda konkre?i? vaisi?. Vis tiktai I?ganytojas lieka konkretus: toms ?gausioms minioms“ Jis kalba ai?kiai, i?keldamas tris s?lygas, d?l kuri? veikiausiai v?l atsiras toki?, kurie nebevaik??ios su Juo…
Kokios yra ?ios trys s?lygos, kad gal?tume autenti?kai sekti J?zumi, o ne tik d?l to, kad esame pagauti lengvabūdi?ko entuziazmo? I? esm?s J?zaus ?od?iuose yra tik viena s?lyga: būti laisviems viduje ir i?or?je. Laisviems nuo emocini? prisiri?im?, laisviems nuo ?sipareigojim?, laisviems nuo rūpes?i? d?l turt?. I? tikr?j? mūs? po?iūriu tai būt? trys labai gra?ūs elementai, kuri? reik?t? siekti net ir tik?jimo gyvenime. Kas gali būti gra?iau u? galimyb? dalytis savo tik?jimu ? Krist? su ?mon?mis, kuriuos labiausiai mylime? Kas blogo, jei savo ba?nytin?je ir pastoracin?je veikloje siekiame kit? pritarimo ir paramos? Ir, pagaliau, kas blogo, jei materialin?s g?ryb?s naudojamos net Ba?ny?ioje, kuri, būdama laikina tikrov? ir ?sitvirtinusi pasaulyje, nei?gyvent?, jei neie?kot? ir finansini? i?tekli? savo veiklai vykdyti?
Jei ?ie trys dalykai atliekami i?mintingai ir s??iningai, jie yra visi?kai leistini ir juose n?ra nieko blogo: kod?l tad J?zus i? norin?i? būti Jo mokiniais reikalauja, kad jie i?silaisvint? i? brangiausi? jausm?, ne?t? Evangelijos ?ini? tarsi kry?i? ir atsisakyt? viso savo turto?
?i J?zaus mintis yra ai?ki, nors, i? pa?iūros, ir ?iauri: kad ir kokie svarbūs ir gra?ūs būt? mūs? gyvenimo dalykai, n? vienas i? j? neturi būti i?keltas auk??iau Dievo. Jei mes nesugebame Dievui suteikti pirmenyb?s, mūs? tik?jimo gyvenimui visada ka?ko trūksta: jam trūksta tos laisv?s - vidin?s ir i?orin?s - nuo visko, kas esame ir k? turime, kad gal?tume laisvai vadintis jo mokiniais.
Tod?l jei meil? Dievui n?ra svarbesn? u? meil? brangiausiems ?mon?ms, mes neturime ?irdies laisv?s, kurios Jis i? mūs? reikalauja, kad gal?tume laisvai Juo sekti.
Jei visur, k? darome, siekiame kit? pritarimo ir nepriimame kent?jim? na?tos, kuri nei?vengiamai yra susijusi su pareiga skelbti Evangelij?, mes neturime dvasios laisv?s, kurios Jis i? mūs? reikalauja, kad gal?tume laisvai Juo sekti.
Jei rūpinimasis materialini? g?rybi? valdymu tampa prioritetu, pikta valia, kuri? i?provokuoja turtas, atima i? mūs? t? veikimo laisv?, kurios Jis i? mūs? reikalauja, kad gal?tume laisvai Juo sekti.
Tai n?ra lengva, ir Vie?paties kvietimas tikrai nebus priimtinas ?masinei“ krik??ionybei.
Bet, galbūt, taip ir geriau…
