杏MAP导航

Kart膮 拧abo dien膮 J臈zus at臈jo 寞 vieno fariziej懦 vyresniojo namus valgyti, o jie atid啪iai steb臈jo j寞. Matydamas, kaip sve膷iai rinkosi pirm膮sias vietas prie stalo, jis pasak臈 jiems palyginim膮: 鈥濳ai tave pakvies 寞 vestuves, nesis臈sk pirmoje vietoje, kad kartais neb奴t懦 pakviesta garbingesnio u啪 tave ir at臈j臋s tas, kuris tave ir j寞 kviet臈, netart懦 tau: 鈥濽啪leisk jam viet膮!鈥� Tuomet tu sug臈dintas tur臈tum s臈stis 寞 paskutin臋 viet膮. Kai b奴si pakviestas, ver膷iau eik ir s臈skis paskutin臈je vietoje, tai at臈j臋s 拧eimininkas tau pasakys: 鈥濨i膷iuli, pasislink auk拧膷iau!鈥� Tada tau bus garb臈 prie拧 visus sve膷ius. Kiekvienas, kuris save auk拧tina, bus pa啪emintas, o kuris save 啪emina, bus i拧auk拧tintas.鈥� Taip pat ir pakvietusiam j寞 vai拧i懦 J臈zus pasak臈: 鈥濳eldamas pietus ar vakarien臋, nekviesk nei savo draug懦, nei broli懦, nei giminai膷i懦, nei turting懦 kaimyn懦, kad kartais jie savo ruo啪tu nepasikviest懦 tav臋s ir tau neb奴t懦 atlyginta. Rengdamas vai拧es, ver膷iau pasikviesk varg拧懦, palieg臈li懦, luo拧懦 ir akl懦, tai b奴si palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisi懦j懦 prisik臈lime.鈥� (Lk 14, 1. 7鈥�14)

DIEVO VIETA

艩io sekmadienio Evangelija perkelia mus 寞 vieno i拧 fariziej懦 vadov懦 namus, kur J臈zus buvo pakviestas piet懦. Verta b奴t懦 pasteb臈ti, kad J臈zaus santykiai su fariziejais nebuvo vien tik prie拧i拧ki, kaip kartais gali atrodyti, skaitant Evangelij膮. J臈zus demaskavo ir prie拧inosi tam, kas fariziej懦 elgesyje neatitiko tik臈jimo dvasios, ta膷iau J寞 su fariziejais siejo daug bendr懦 寞sitikinim懦: tik臈jimas mirusi懦j懦 prisik臈limu, meil臈 Dievui ir artimui, kaip pirmasis ir svarbiausias 寞sakymas. Kaip matome, kai kurie net kviet臈 J寞 piet懦 寞 savo namus. Akivaizdu, kad visas piet懦 dalyvi懦 d臈mesys buvo sutelktas 寞 J臈z懦. Jo stebuklai, a拧tr奴s 啪od啪iai, palyginimai buvo vis懦 l奴pose, o jo polemika, nukreipta prie拧 religin臋 vald啪i膮, pavert臈 拧寞 keist膮 mokytoj膮 m臈gstama pokalbi懦 tema. Trumpai tariant, 啪mon臈s steb臈jo J臈z懦, o Jis steb臈jo sve膷ius.

J臈zus daug k膮 pasteb臈jo. Jei Jis gyvent懦 拧iandien, esu tikras, kad Jis daug laiko praleist懦, steb臈damas 啪mones gatv臈se, 啪aid啪ian膷ius vaikus, pasteb臈t懦 abejingum膮, su kuriuo praeiname pro benam寞, matyt懦, su kokia nuotaika 寞einame prie拧 Mi拧ias 寞 ba啪ny膷i膮 ar i拧einame i拧 jos鈥�

Toliau Evangelijoje pateikiami ne tikri palyginimai, o J臈zaus pasteb臈jimai, matant, kas vyko piet懦 metu. Tai ne pamokymai apie geras manieras, bet Dievo Karalyst臈s taisykl臈s. J臈zus mato, jog sve膷iai siekia u啪imti pirm膮sias vietas, skirtas svarbiausiems sve膷iams. Kiekvienas j懦 mano, jog pats svarbiausias sve膷ias yra jis. Ta piet懦 men臈 i拧 ties懦 yra gyvenimo metafora: pirm懦j懦 viet懦 u啪kariavimas, var啪ymasis, presti啪o siekimas, 鈥� visa tai, k膮 taip vertina 啪mon臈s. J臈zus pastebi, kad visi stengiasi b奴ti svarbesni u啪 kitus, u啪imti pirm膮j膮 viet膮, nors i拧 ties懦 tai tik 啪enklas, kad jie dar neatrado savo vietos, nes jei jie jau b奴t懦 atrad臋 savo viet膮 gyvenime, jiems nebereik臈t懦 ie拧koti kitos. I拧 tikr懦j懦 mums da啪nai nesvarbu, kas esame, bet svarbu 寞rodyti, kad esame ka啪kas. M奴s懦 visuomen臈je viskas paremta 寞vaizd啪iu, ta膷iau kyla pavojus vis膮 gyvenim膮 praleisti 寞rodin臈jant, jog esame ka啪kas, atsisakant mumyse slypin膷io gyvenimo vien tam, kad taptume tuo, kuo nesame.

J臈zus si奴lo kit膮 logik膮: 鈥濫ik ir s臈skis paskutin臈je vietoje鈥�, nes tai yra vieta Dievo, kuris at臈jo tarnauti, o ne kad Jam b奴t懦 tarnaujama. Paskutin臈 vieta yra vieta to, kuris turi pakankamai meil臈s, kad gal臈t懦 j膮 atiduoti kitiems.

鈥濨i膷iuli, pasislink auk拧膷iau!鈥� Pasirinkusiems paskutin臋 viet膮 skiriamas 拧is 拧velniai skambantis vardas: bi膷iulis. Tai Dievo bi膷iulis, nes Dievui mes esame svarbesni u啪 J寞. Kristaus kry啪ius yra regima 拧ios beproti拧kos meil臈s aprai拧ka.

Fraz臈: 鈥瀔uris save auk拧tina, bus pa啪emintas, o kuris save 啪emina, bus i拧auk拧tintas鈥� susieja 拧iuos du palyginimus. Nusi啪eminti 鈥� tai prisiliesti prie savo 啪mogi拧kumo. Tik tada 啪mogus pradeda jausti, kas yra gyvenimas.

Tokia yra Dievo karalyst臈, svajon臈, kuri膮 J臈zus saugo savo Ba啪ny膷ios 拧irdyje. Karalyst臈s logikoje n臈ra simetrijos tarp davimo ir tur臈jimo, 啪mogus duoda nuostolingai, pirmas, be atsako. 艩tai kod臈l 鈥瀝engdamas vai拧es, ver膷iau pasikviesk varg拧懦, palieg臈li懦, luo拧懦 ir akl懦鈥�. 艩iuo palyginimu parodomos pirmojo palyginimo pasekm臈s ir paai拧kinamos si奴lomo elgesio prie啪astys. Jei 啪mogus nemoka sav臋s pastatyti 寞 paskutin臋 viet膮, jis negali priimti t懦, kurie yra paskutiniai, nes tik parpuol臋 suprantame, kad tai, kas nutiko mums, gali patirti kiekvienas 啪mogus. Tik tie, kurie jau膷iasi paskutiniai, gali pakviesti paskutinius. Tik tie, kurie 寞siklauso 寞 savo 拧ird寞, gali i拧girsti kito 拧irdies plakim膮. Tik tas, kuris yra i拧tikimas sau pa膷iam, gali b奴ti i拧tikimas kitiems.

Ir Dievui鈥�

Adolfas Gru拧as