Turkijos katalikai laukia popiežiaus Leono XIV vizito
„Apaštalinis nuncijus Marekas Solczyński glaudžiai bendradarbiauja su vyriausybės pareigūnais, kad parengtų vizitą valstybės lygiu“, – prieš keletą dienų ispanų žurnalui „Ecclesia“ pasakojo arkivyskupas Martinas Kmetecas.
Galima pridurti kad šis ganytojas gimė ir užaugo Slovėnijoje, vėliau įstojo į kapucinų ordiną, studijų ir formacijos metu domėjosi religijų dialogu, 2011 metais buvo pasiųstas į brolių kapucinų konventą Stambule, kuriame reziduodamas prisidėjo prie įvairių Šventosios Žemės pranciškonų Kustodijos iniciatyvų. 2020 metais popiežius Pranciškus jį paskyrė Izmiro, kuris Šventajame Rašte žinomas Smirnos vardu, arkivyskupu. Nuo 2021 metų jis vadovauja ir Turkijos katalikų vyskupų konferencijai, kuriai priklausantys ganytojai rūpinasi nedidele Turkijos katalikų bendruomene: ją sudaro apie 60 000 tikinčiųjų, Izmiro arkivyskupijoje gyvena apie 6000.
Kaip žinia, šiemet yra minimas 1700 metų Nikėjos – tai šiandieninis Izniko miestas Turkijoje – Susirinkimo jubiliejus (325–2025). Šiame pirmajame visuotiniame Bažnyčios susirinkime buvo išpažinta, kad Dievo Sūnus yra lygus Tėvui, išpažintas tikėjimas į Šventąją Dvasią, o be to nebūtų įmanoma kalbėti apie Trejybę, apie vieną, bet Triasmenį Dievą, kokį, nepaisydamos visų tarpusavio skirtumų ir nesutarimų, išpažįsta visos krikščionių Bažnyčios ir bendruomenės. Nikėjos susirinkimo jubiliejaus proga 2025 metų gegužę buvo rengiamas popiežiaus Pranciškaus vizitas į Turkiją, kur jis, kartu su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi ir kitais krikščionių lyderiais, ketino aplankyti senosios Nikėjos vietą. Šiam sumanymui išsipildyti sukliudė popiežiaus Pranciškaus mirtis, tačiau jo pėdinis Leonas XIV pirmosiomis savo pontifikato savaitėmis patvirtino, kad norėtų nuvykti į Turkiją. Kadangi tai būtų pirmasis jo apsilankymas šioje šalyje, jo programa taip pat būtinai turi apimti ir valstybinį vizitą Ankaroje bei elementus, kuriuos numato Turkijos valdžia tokių vizitų metu. Arkivyskupo M. Kmeteco paminėtas Vatikano delegacijos darbinis vizitas Turkijoje skirtas būtent šioms detalėms suderinti. Tikėtiniausia vizito data gali sutapti su Šv. Andriejaus, Konstantinopolio ortodoksų patriarchato globėjo, iškilme, ten minima lapkričio 30-ąją. Pagal jau ilgametę tradiciją, savo dangiškųjų globėjų iškilmių progomis Romos ir Konstantinopolio Bažnyčios, pabrėždamos savo draugystę, seseriškumą ir siekį dar labiau suartėti, apsikeičia delegacijomis. Praeityje šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmėse Romoje yra dalyvavęs ir pats patriarchas Baltramiejus. Ateinantį lapkritį galbūt jau popiežius Leonas bus patriarcho svečias.
Arkivyskupas M. Kmetecas vylėsi, kad popiežiaus Leono kelionė tikrai įvyks, suteiks naują stimulą Turkijos katalikams, gyvenantiems prie dviejų istoriškai, kultūriškai ir religiškai skirtingų pasaulių slenksčio.
Žurnalas „Ecclesia“ taip pat cituoja jėzuito Paolo Bizzeti, kuris apie dešimt metų ėjo Turkijos Anatolijos apaštalinio vikaro pareigas, kol 2024 metais, pasiekęs amžiaus ribą, išėjo į užtarnautą poilsį. Pasak arkivyskupo P. Bizzeti, jis viliasi, kad būsima popiežiaus kelionė iš mirties taško išjudins vieną opų klausimą – Katalikų žԲč Turkijoje neturi juridinio pripažinimo, o tai reiškia, kad negali atidaryti mokyklų ar statyti naujų bažnyčių, kad jos gyvenimas yra suvaržytas ir apribotas nedideliu dabartinių bažnyčių ir konventų skaičiumi. „Tikiuosi, kad Turkijos vyriausybė sutiks rimtai diskutuoti su Šventuoju Sostu ir persvarstyti šią anachronistinę situaciją“, – pareiškė buvęs Anatolijos apaštalinis vikaras. (RL / Vatican News)