MAP

Arkivyskupas Visvaldas Kulbokas Arkivyskupas Visvaldas Kulbokas 

Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugpjūčio 31 d.)

Šiomis dienomis skaitytojus pasiekė naujausias žurnalo „Kelionė“ numeris. Jame Šv. Sosto nuncijus Ukrainoje arkivysk. Visvaldas Kulbokas pasakoja apie karo kasdienybę, dvasinio pasaulio tikrumą, maldos ir tikėjimo svarbą, kapelionų ir visų patarnaujančių kariams pasiaukojimą ir autentiškas vilties patirtis karo siaubiamoje šalyje.

Arkivyskupas liudija, kad kare daugiausiai gali duoti tie, kurie patys patyrė daugiausiai netekčių ir sugebėjo atsistoti. „Štai vienai karo psichologų grupei vadovauja moteris, kurios vyras ir vienas sūnus žuvo kare, o antras mirė dėl ligos. „Sakau sužeistiesiems: „Dabar aš dirbu su jumis, einam pirmyn“, ir niekas man nepasakys: „Tu manęs nesupranti.“ Juk aš pati praradau vyrą ir du vaikus. Bet taip pat žinau, kad Jėzuje galima atsigauti“, – sako moteris. Tokie žmonės, pasak arkivysk. Visvaldo, geriausiai gali patarnauti nukentėjusiems nuo karo. Tokių žmonių veiduose švyti viltis“, – rašoma žurnalo „Kelionė“ redaktorės s. Faustinos Elenos Andrulytės SF parengtoje publikacijoje.

Rugsėjis žymi naujų mokslo metų pradžią ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Šia proga žurnalistas Vytautas Markevičius dienraštyje bernardinai.lt kalbina Seminarijos rektorių kun. Mindaugą Bernotavičių. Išsamiai papasakojęs apie studijų eigą ir turinį jis apibūdino dabartinių seminaristų kartą, lygindamas ją su savąja:

„Aš ir mano kartos klierikai buvome šv. Mišių patarnautojai, pripratę prie bažnyčių altorių, mums buvo svarbi tradicija, gal neturėjome didelių gilių minčių, bet troškome stoti prie altoriaus ir melstis už žmones. Dabartiniai studentai yra kitokie – dažnai ateina ir vyresnio amžiaus, išaugę įvairiose bendruomenėse, maldos kelyje, Šventojo Rašto studijose ir pajutę pašaukimą. Kartais jiems būna iššūkis priprasti prie Bažnyčios tradicijos dalykų, liaudies pamaldumo. Tam ir yra seminarija, studijų laikas gana ilgas – septyneri metai. Šiandieninis pasaulis turi daug iššūkių. Kunigo apsisprendimas yra labai svarbus. Ateinančiųjų į seminariją skaičius nėra didelis, tačiau jie turi rimtų vidinių argumentų būti šių dienų kunigais. Mano kartos apsisprendimas galutinai subrendo per visus ugdymo metus, o dabartiniai kandidatai ateina jau tvirtai žinantys, kad nori eiti kunigystės keliu“, – apibendrina Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius.

Rugpjūčio 25 d. Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios bendruomenė sulaukė ypatingų svečių – benediktinų iš Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno. Alytaus parapijos klebonas kun. Marius Talutis šia proga dienraščiui bernardinai.lt papasakojo, kad tai lėmė žinia apie Palendriuose saugomą Kristaus Erškėčių Vainiko relikviją, kurią kadaise gavo šventasis Liudvikas. Kunigo prašymu vienuoliai maloniai sutiko atvežti šią relikviją į Alytų būtent rugpjūčio 25-ąją – šv. Liudviko liturginio minėjimo dieną. „Tai yra tikėjimo šventė ir tikėjimo sustiprinimas. Šiame pasaulyje, šiame gyvenime mums iš Bažnyčios daugiau tikėtis ir nereikėtų. Tikėjimas yra pats brangiausias gyvenimo turtas,“ – papasakojęs apie išskirtinį šios relikvijos kelią nuo Jeruzalės iki Lietuvos dienraščiui bernardinai.lt apibendrino kun. Marius Talutis.

Apie neturto prasmę šiuolaikiniame pasaulyje dienraštyje bernardinai.lt rašo kun. Sigitas Jurkštas, apžvelgdamas evangelines šios nuostatos ištakas, istorinę santykio su turtu raidą ir šių dienų Lietuvos tikrovę, gyvenant turtingiausioje pasaulio dalyje:

 „Mūsų laikai dar padidina atsakomybę už vargšus. Kodėl? Visų pirma mes, lietuviai, esame tarp geriausiai pasaulyje gyvenančių šalių – atsižvelgiant į pajamas ir perkamąją galią, lietuvis, gaunantis minimalų atlyginimą, yra turtingesnis už 81 procentą pasaulio žmonių. Antra, anksčiau iš tiesų labiausiai galėdavai padėti savo artimui, kurį pažįsti, kuris gyvena tavo kaime, tačiau šiandien nepažįstame net savo daugiabučio kaimynų. Socialinės rūpybos organizacijos saugo nuo bado, turime kalnus drabužių, išmetame tonas maisto.

Tačiau yra šalių, kuriose visos dienos atlyginimas yra mažesnis nei du doleriai. Taigi tapdamas artimu afrikiečiui aš galiu jam padėti daug veiksmingiau, negu padėdamas lietuviui. Informacinės technologijos man leidžia akimirksniu paremti geriamojo vandens šulinių arba vaikų maitinimo mokyklose programas. Galime pasidžiaugti, kad krikščionių įsteigtos organizacijos tai daro sąžiningai ir veiksmingai,“ – rašo kun. Sigitas Jurkštas.

Giedrius Tamaševičius. Spaudos apžvalga
2025 rugpjūčio 31, 13:06