MAP

Amazonijos miškai Amazonijos miškai  (AFP or licensors)

Popiežius pasveikino Amazonijos vyskupų konferencijos suvažiavimą

Rugpjūčio 17–20 dienomis Kolumbijos sostinėje Bogotoje vyksta Amazonijos regiono vyskupų konferencijos (CEAMA) susitikimas, kuriame diskutuojama apie bendras sielovados gaires ir veiksmų planą. Jo dalyvius pasiekė ir popiežiaus Leono XIV sveikinimas.

Reikia pridurti, kad toks bendras susitikimas vyksta pirmą kartą. Tai nestebina, žinant, jog Amazonijos vyskupų konferencija įsteigta vos prieš keletą metų. 2019 metų rudenį Vatikane vykęs Vyskupų sinodas buvo skirtas Amazonijos regiono bendruomenėms. Vienas iš Amazonijos sinodo pasiūlymų buvo įsteigti naują regioninę ir kolegialią ganytojų instituciją. Steigimo darbų, įskaitant Šventojo Sosto kanoninį pripažinimą, imtasi 2020–2021 laikotarpiu: tai būtent šiomis dienomis Bogotoje susirinkimą surengusi Amazonijos regiono vyskupų konferencija (CEAMA).

Amazonės baseino ir kitos teritorijos apima didžiulį, kelių milijonų kvadratinių kilometrų plotą, į kurį patenka Brazilijos, Peru, Venesuelos, Kolumbijos, Ekvadoro, Gvianos, Bolivijos dalys. Tai visų pirma Amazonės miškai, kurie yra ne vien regiono, bet ir pasaulio ekosistemos dalis. Antra vertus, Amazonės regionas yra įvairių autochtonų genčių namai.

Popiežius Pranciškus Puerte Maldonado (2018 m.)
Popiežius Pranciškus Puerte Maldonado (2018 m.)   (AFP or licensors)

Posinodiniame apaštaliniame paraginime Querida Amazzonia ryški popiežiaus Pranciškaus enciklikos Laudato Si’ perspektyva, pabrėžianti, jog negalime atskirti, kaip, deja, daug kartų darėme ir darome, krikščioniškos, žmogiškos, bendruomeninės pažangos nuo pagarbos mūsų gamtinei aplinkai, rūpinimosi ja, nuo atsakingo ir harmoningo santykio su gamta. Tai „integralios ekologijos“, apimančios asmenį, bendruomenę ir natūralią aplinką, sąvoka. 2019 metų Vyskupų sinode kalbėta apie Bažnyčios evangelizavimo, gyvenimo ir tarnystės kelius Amazonijoje, bet taip pat pabrėžtas autochtonų orumas, jų kultūrų ir išminties vertingumas – iš jų galime išmokti daug dalykų apie integralią ekologiją. Dar daugiau – jau keletą metų ganytojų, teologų ir liturgistų grupė rengia vadinamąsias „Amazonijos apeigas“, liturgiją, kuri Dievo šlovinimą geriau susietų su autochtonų genčių kultūromis, atspindėtų jų artumą gamtai ir kitas svarbias nuostatas, įskaitant moterų vaidmenį.

Dominikonų vyresnysis G. Timoneras lanko misijų stotį Amazonijos regione
Dominikonų vyresnysis G. Timoneras lanko misijų stotį Amazonijos regione

Reikia pabrėžti, kad tai atitinka Vatikano II Susirinkime 1963 metų gruodžio 4 dieną priimtos Konstitucijos apie šventąją liturgiją Sacrosanctum Concilium (SC) principus. Konstitucijoje nurodoma, kad „ten, kur neliečiamas tikėjimas arba bendras visos bendruomenės gėris, net liturgijoje, žԲč nenori nustatyti griežto vienodumo. Priešingai, ji palaiko ir iškelia įvairių genčių bei tautų dvasios savybes ir talentus“. žԲč palankiai apsvarsto ir gali įtraukti į pačią liturgiją tautų papročius, jei tik jie dera su teisingos ir tikros liturginės dvasios reikalavimais. „Išlaikant esminę Romos apeigų vienybę, tebūnie skirta vietos teisėtai įvairovei ir prisitaikymui prie įvairių bendrijų, vietovių, tautų, ypač misijų kraštuose, net jei reikėtų peržiūrėti liturgines knygas“, – pabrėžė Susirinkimas (žr. SC, 37–40).   

Kirtimai Amazonijoje
Kirtimai Amazonijoje   (AFP or licensors)

Deja, Amazonijos regione taip pat netrūksta nepagarbos integraliai ekologijai pavyzdžių: tai išnaudotojiškas ir plėšrus, pelno bet kokiomis aplinkybėmis motyvuojamas požiūris į žemę ir gamtinius išteklius, be jokios pagarbos ekosistemoms ir jose gyvenančioms bendruomenėms, kurios yra jėga išstumiamos iš savo teritorijų. Jei autochtonų lyderiai ar aktyvistai – neretai tuo pat metu tai ir krikščioniškų bendruomenių lyderiai – tam priešinasi, jie rizikuoja prarasti gyvybę: kiekvienais metais tokiame kontekste įvykdomos dešimtys žmogžudysčių. Daug Amazonijos regiono ganytojų, kunigų, misionierių, aktyvių tikinčiųjų yra įsipareigoję šioje kovoje.

Italų kapucinas ir misionierius Amazonijoje br. Paolo M. Braghini (2025 m.)
Italų kapucinas ir misionierius Amazonijoje br. Paolo M. Braghini (2025 m.)

Atsižvelgiant į Amazonijos regiono savitumus ir iššūkius, nenuostabu, kad jei šiai konferencijai pirminkauja kardinolas Pedro Barreto iš Peru, tai vicepirmininko pareigos patikėtos ne, kaip įprasta, kitam vyskupui, bet Patricijai Gualinga, tarptautiniu lygiu žinomai autochtonų genčių teisių gynėjai, Ekvadoro teritorijoje gyvenančios Kichwa genties lyderei. „Autochtonų tautos visada gina žemę, gamtą, stengiasi sukurti geresnį pasaulį, prisidėti savo protėvių išmintimi, kad pasaulis būtų subalansuotas, kupinas meilės gamtai, žemei ir empatijos kaimynams“, – cituoja jos žodžius Amazonijos vyskupų konferencijos interneto svetainė.

Patricija Gualinga, Amazonijos vyskupų konferencijos vicepirmininkė
Patricija Gualinga, Amazonijos vyskupų konferencijos vicepirmininkė

Nesunku pastebėti, kad toks bendras ganytojų ir pasauliečių tikinčiųjų atsakomybės prisiėmimas, atsispindintis pačioje Amazonijos vyskupų konferencijos struktūroje, labai artimas ir pastarųjų metų Vyskupų sinodų apie sinodiškumą Bažnyčioje nuostatoms. Antra vertus, atsižvelgus į Amazonijos atstumus, į čia dirbančių dvasininkų skaičių, sinodiškumas Bažnyčioje, įskaitant atsakomybės prisiėmimą iš tikinčiųjų pasauliečių pusės, iš tiesų yra vietinės Bažnyčios gyvavimo ir evangelizavimo būtinybė.

Amazonijos regiono krikščionis
Amazonijos regiono krikščionis

Sveikinimo telegramoje, kurią popiežiaus Leono XIV vardu šių dienų susitikimo dalyviams Bogotoje pasiuntė artimiausias popiežiaus bendradarbis ir Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, nesunku atpažinti nuostatas, kurios paminėtos „Laudato Si’“, Vyskupų sinoduose apie Amazoniją ir patį sinodiškumą. Joje greta vyskupijų ganytojų ir apaštalinių vikarų kolegialumo bei atsakomybės pabrėžiami ir esminiai sinodiškumo elementai – įsiklausymas bei visų pašaukimų dalyvavimas Bažnyčios gyvenime bei Kristaus skelbime.

Telegramoje minimas ir pagarbus elgesys su Amazonijoje gyvenančiomis bendruomenėmis, rūpestis mūsų  „bendrais namais“ – Kūrėjo dovanota aplinka, kurios negalima neatsakingai ir neteisingai griauti.

„Šioje misijoje kliaujamės tikrumu, patvirtintu Bažnyčios istorijos, kad ten, kur skelbiamas Kristaus vardas, neteisybė proporcingai mažėja, nes, kaip sako apaštalas Paulius, kito žmogaus išnaudojimas išnyksta, jei sugebame priimti vieni kitus kaip brolius (žr. Fm 1, 16)“, – pažymima popiežiaus telegramoje.

(RK / Vatican News)

2025 rugpjūčio 18, 13:02