Po daugiau nei šimtmečio Naujoje Zelandijoje statoma nauja katedra
Naujos mūrinės katalikų katedros, pakeitusios sąlyginai nedidelę ankstesnę katedrą, daugiausia iš medžio, statymo darbai Kraistčerče pradėti 1901 metų vasarį, o jau 1905 metų vasarį, įveikus daug finansinių ir kitokių sunkumų, katedra buvo pašventinta. Architektas Francis Petre’as jai suteikė neoklasicistinių linijų, savo ruožtu primenančių senąsias romėnų bazilikas, taip pat renesanso elementų, kokių galima pamatyti Florencijos ir kitose panašiose katedrose. Buvo svarstomas ir XIX bei XX amžių sankirtoje populiaraus neogotikos stiliaus bažnyčios projektas, tačiau jo atsisakyta dėl sudėtingesnių, tad ir brangesnių statybų. Taip pat todėl, kad Kraistčerče jau stovėjo neogotikinio stiliaus anglikonų katedra, galiausiai dėl to, kad manyta, jog neogotikinė architektūra bus mažiau atspari gan dažniems žemės drebėjimams.
Ir iš tiesų, per šimtmetį Švč. Sakramento katedra atlaikė ne vieną žemės drebėjimą, ją buvo stengiamasi sutvirtinti. Tačiau per itin stiprius 2010 rugsėjo 4-osios dienos ir 2011 vasario 22 dienos žemės drebėjimus nugriuvo vienas iš bokštų, sienos įskilo, kiekvieną akimirką galėjo įgriūti ir kupolas – kaip žinia, didelius žemės drebėjimus dažnai lydi dešimtys mažesnių. Įvertinus žalą buvo priimtas sprendimas baziliką nugriauti, labiausiai pažeistų katedros vietų ardymo darbai pradėti tų pačių metų vasarą.
Tai buvo sunkus sprendimas, dėl kurio nemažai ginčytasi. Vieni tvirtino, kad bažnyčios struktūra pažeista nepataisomai, kiti manė, kad galima išgelbėti jos dalį ar net palengva atstatyti visą istorinę katedrą, tiesa, už sumą, kuri viršytų, gal net dvigubai ar trigubai, naujos bažnyčios pastatymo kaštus. Reikia paminėti, kad tuo metu katedra nebuvo vienintelis Kraistčerčo vyskupijos rūpestis – žemės drebėjimai padarė žalos apie dvidešimčiai bažnyčių, taip pat vyskupijos mokykloms, senelių namams, sielovados centrams – visur reikėjo skubių darbų. Šimtametės katedros ardymo darbai buvo tęsiami ir užbaigti 2020 metais, dėl jų būtinumo nesutariama ir šiandien.
2022 metais Kraistčerčo katalikų vyskupijos ganytojo pareigas, taip pat ir atsakomybę už naujosios katedros statybas perėmė vyskupas Michaelis Gielenas, šiandien jam 55-eri. 2024 balandį jis, po konsultacijų su tikinčiaisiais ir miesto atstovais, pranešė, kad naujoji katedra bus statoma senosios vietoje, galutinai atsisakydamas ankstesnio pasiūlymo statyti katedros kompleksą – ne vien bažnyčią, bet ir parapijos namus bei kunigų butus, automobilių stovėjimo aikštelę, būstinę vyskupijos institucijoms – statyti visai kitoje vietoje. Kitais vyskupo potvarkiais nurodyta, kad naujoji katedra išlaikys senąjį – Švč. Sakramento – pavadinimą, bei kreiptasi į architektų studijas su kvietimu parengti pirminius pasiūlymus ir brėžinius. Viename iš paskutinių komunikatų apie naująją katedrą, paskelbtame 2025 birželio 8-ąją, nurodoma, kad katedros projektavimo darbai bus patikėti vienai žinomai krašto architektų studijai (Warren and Mahoney). Nuo šiol pastaroji galės pradėti išsamius katedros ir jos aplinkos projektavimo darbus, kuriuos, prieš pradedant statybas, pagal savo kompetenciją įvertins vyskupijos bei Kraistčerčo miesto ekspertų grupės. Kaip žinia, bažnyčios užduotis yra žadinti sakralumo jausmą, padėti bendruomeninei ir asmeninei maldai bei susikaupimui, perduoti tūkstantmetę Bažnyčios liturginę tradiciją, būti Dievo tautos namais: šitai dar labiau galioja pagrindinės vyskupijos bažnyčios – vyskupo katedros – atveju. Suprantama, tai nereiškia tiesmuko praeities architektūros kopijavimo ar naujų technologinių galimybių – galima paminėti akustiką ir apšvietimą – atsisakymo. Antra vertus, bažnyčia turi darniai įsilieti į kvartalo ir viso miesto panoramą.
Interviu Naujosios Zelandijos interneto svetainei „The Press“ vyskupas M. Gielenas sakė, kad kol nepadaryti parengiamieji darbai, per anksti kalbėti apie sumas, skaičius ir datas. Sunku viską numatyti – juk tai pirmoji nauja vyskupijos katedra Naujojoje Zelandijoje per pastaruosius 120 metų. (RK / Vatican News)