Patriarchas Baltramiejus: ekologija ir taika – žmonijos ateities sąlygos
„Žemės ateitis arba bus ekologiška ir taiki, arba jos visai nebus“, – rašo Konstantinopolio Visuotinis patriarchas Baltramiejus šių metų maldos už kūrinijos apsaugą dienos proga paskelbtame laiške. Patriarchas pabrėžia, kad pagarba kūrinijai ir pagarba žmogui yra viena nuo kitos neatskiriamos. Ekologinės ir socialinės problemos turi bendras šaknis – tai visų pirma Dievo atmetimas, kuris galiausiai virsta visagalybės iliuzija, savininkišku santykiu su kūrinija ir su artimu. Abejingumas transcendencijai įkalina žmoniją žemiškoje sferoje, jos laisvė apsiriboja pragmatiškais sprendimais, susijusiais su paviršutiniškomis perspektyvomis ir gėrio tapatinimu su tuo, kas vien dabar naudinga. Tik pagarba dvasinėms vertybėms padeda žmogui suprasti, kas yra iš tiesų gera, teigia patriarchas.
Baltramiejus rašo, kad negalima toliau atidėlioti ekologinio atsivertimo, bet būtina radikaliai keisti mūsų mąstyseną ir elgesį su kūrinija, reikia atmesti klaidingą poziciją, kuri skelbia ekonomikos autonomiškumą, žalingą gamtinei aplinkai. Patriarchas taip pat įspėja dėl naivaus tikėjimo, kad pati gamta pajėgi tvariai atsinaujinti ir atsverti visą žmogaus jai daromą destruktyvų poveikį. Turime atsiminti, kad prie žmogaus ekonomine veikla padarytos žalos gamtai šiandien prisideda karai, bombardavimai, raketos ir sprogimai, kurie užgožia nekaltų žiauraus smurto aukų balsus ir pačios kūrinijos aimanas.
Savo laiške patriarchas ragina visus tikinčiuosius gyventi aplinkai draugišką ir kitų žmonių atžvilgiu brolišką gyvenimą, melstis už kūriniją ir taiką, rūpintis aplinkos apsauga ir tvaria plėtra bei dirbti kuriant solidarumo kultūrą.
Patriarchas Baltramiejus užtikrino, kad Konstantinopolio patriarchatas savo socialiniame mokyme ir skatinamoje veikloje, be įsipareigojimo taikai, teisingumui ir solidarumui, ir toliau skatins gamtos apsaugą. Konstantinopolio Visuotinis patriarchatas ekologijos problemas ir toliau kels kaip pagrindinę krikščionių ir religijų dialogo temą. Patriarchas yra įsitikinęs, kad bendradarbiavimas ekologijos srityje stiprina bendrą atsakomybės jausmą už ateitį ir kuria naujas teigiamas jos perspektyvas.
1989 m. tuometinis Konstantinopolio Visuotinis patriarchas Dimitrijus pakvietė visus ortodoksus ir visą krikščionių pasaulį rugsėjo 1 d. dėkoti Kūrėjui už didžiąją kūrinijos dovaną ir melstis už jos apsaugą bei išgelbėjimą. Ši iniciatyva buvo palankiai sutikta ir kitų Ortodoksų Bažnyčių, jų pavyzdžiu pasekė ir katalikų bei evangelikų bendruomenės.
2007 m. Trečioji Europos ekumeninė asamblėja, vykusi Rumunijos Sibiu mieste, išplėtė šią iniciatyvą ir rekomendavo, kad laikotarpis nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 4 d. būtų skirtas maldai už kūrinijos apsaugą ir tvaraus gyvenimo būdo skatinimą, siekiant sustabdyti klimato kaitą. Nuo 2015 m. maldos už kūriniją diena oficialiai įtraukta į Katalikų Bažnyčios minėjimų kalendorių. Rugsėjo 1-oji žymi maldos laikotarpio, vadinamo Kūrinijos laiku, pradžią. Jis trunka iki spalio 4-osios – šv. Pranciškaus Asyžiečio liturginio minėjimo dienos. Šį laiką į Katalikų Bažnyčios kalendorių įtraukęs popiežius Pranciškus savo enciklikoje Laudato si’ priminė ekumeninę šio minėjimo kilmę, o jo pradininko, Konstantinopolio patriarcho Dimitrijaus įpėdinį patriarchą Baltramiejų nurodė kaip krikščionių ekologinio įsipareigojimo pavyzdį. (jm / Vatican News)