杏MAP导航

Yra daugiau ?inoma apie ?v. Izaoko ra?tus, per keliolika am?i? i?verstus ? ?vairiausias kalbas ir pla?iai pasklidusius, nei apie jo gyvenim?. Apibūdinimai ?Siras“ arba ?Ninevietis“ yra nuorodos apie kultūrin? terp?, kuriai ?ventasis priklaus?, ir miest?, su kuriuo susij?s vienas jo gyvenimo tarpsnis. XIX–XX am?iaus tyrin?toj? surinkti ir atrasti informacijos trupiniai senovin?se kronikose, sugretinti su paties ?v. Izaoko ra?t? u?uominomis ir kitais ?altiniais, leid?ia tvirtinti, kad ?ventasis gim? dabartinio Arabijos pusiasalio teritorijoje, ryt? pakrant?je, ?iandieniniame Katare, kur tuo metu gyveno didel?s vadinamosios Ryt? Ba?ny?ios bendruomen?s. ?sivyravus Islamui jos visi?kai i?nyko, buvo pamir?tos, ta?iau XX–XXI am?iaus archeologiniai tyrimai primin? apie ?i? bendruomeni? egzistavim? ir atskleid? ?vairi? detali? apie j? gyvenim?.

VII am?iaus antroje pus?je, galbūt 676 metais, ?v. Izaokas, tuo metu turbūt apyjaunis vienuolis, buvo paskirtas Ninev?s vyskupu. Tuo metu Ninev?, stov?jusi dabartinio Irako miesto Mosulo apylink?se, buvo tūkstantmet? Asir? karalyst?s sostin?, apsupta galing? sien?, ?inoma d?l savo rūm?, sod?, karali?kosios bibliotekos. Nors, kaip ?iandien ?inome, jau buvo prasid?j?s jo saul?lydis, kuris t?s?si dar kelet? am?i?, Ninev? buvo svarbus politinis, prekybinis, o taip pat kultūrinis ir religinis centras. Dalis svarbaus krik??ioni?ko paveldo buvo sukurta ir u?ra?yta būtent sir? kalba, jis atspindi tuometinius doktrininius gin?us, dokumentuoja liturgines apeigas.

Ninev?s vyskupu ?v. Izaokas i?buvo tik penkis m?nesius, o po to savo noru pasitrauk? i? ?i? pareig? ir prad?jo atsiskyr?li?k? gyvenimo būd?, kurio metu meditavo ?vent?j? Ra?t?, skait? krik??ioni? autorius, meld?si ir ra?? pats. Ilg? laik? jis gyveno vieno sir? vienuolyno kaimynyst?je, netoli dabartini? ?u?taro ir ?u?o miest?, pietvakari? Irane, senojo Sūz? miesto, kurio ?lov? liudijan?i? liku?i? galima pamatyti ir ?iandien, apylink?se. VII–VIII am?iais ten gyveno didel? ir svarbi krik??ioni? bendruomen?. ?inoma, kad gyvenimo pabaigoje, sulauk?s itin garbingo am?iaus, eremitas persik?l? ? sir? vienuolyn?, nes prarad?s reg?jim? nebegal?jo gyventi vienas. Ten buvo ir palaidotas, nors tiksli kapo vieta ne?inoma.

Jei biografin?s ?inios apie ?v. Izaok? yra labai negausios, tai to negalima pasakyti apie jo ra?tus: jie paplit? labai pla?iai ir ?vairiausiomis kalbomis. Dalis j? buvo i?versta ? graik? kalb? galbūt dar VIII am?iaus pabaigoje. IX am?iuje – ? arab? kalb?, o X am?iuje – ?  kartvel?, XI am?iuje – ? etiop? kalb?. XIV am?iuje atliktas vertimas ? sen?j? slav? kalb?, kokia buvo vartota tuometini? bulgar?, tai prisid?jo prie ?ventojo ?inomumo tarp ?vairi? slav? taut? ir j? Ortodoks? Ba?ny?i?. Pana?iu laikotarpiu datuojamas ir lotyni?kasis vertimas, kurio pagrindu v?lesniais am?iais parengti vertimai ? ital?, prancūz?, ispan?, portugal? ir kitas kalbas, ?skaitant ir ma?iau vartojamas. Galima pasakyti, kad ?v. Izaokas Ninevietis i?verstas ? kone kiekvien? didesn? ?iandienos kalb?, o ? kai kurias kalbas versta net po kelet? kart?, remiantis nauju ir geresniu ?altiniu arba atnaujinant vertimus, nes, kaip ?inia, per kelet? am?i? kalbos smarkiai pasikei?ia.

?domu tai, kad brit? mokslininkas ir vienas i? did?iausi? ?iuolaikini? sir? paveldo ?inov? Sebastianas Brockas 1983 metais Oksfordo Bodl?jaus bibliotekos archyvuose aptiko manuskript? su naujais ?v. Izaoko Siro tekstais, kuriuos i?vert? ir pristat? 1995 metais. O 2004 metais ital? vienuolis ir biblistas Sabino Chialà pristat? Teherano (Iranas) chald?j? archyve rasto manuskripto su Izaoko Ninevie?io tekstu vertim? itali?kai. Seniausias ir labiausiai paplit?s ?v. Izaoko Siro tekstas pavadintas ?Pirmuoju rinkiniu“, o brit? ir ital? tyrin?toj? pristatyti nauji manuskriptai – ?Antruoju“ ir ?Tre?iuoju“. Gali būti, kad ateityje bus nauj? atradim?. Galima paklausti – kod?l ?io senovinio krik??ioni? autoriaus ra?tai ir po daugiau nei tūkstan?io met? vis dar ver?iami ? ?iuolaikines kalbas, kai daugyb?s kit? nugrimzdo ? u?mar?t?? D?l savo stiliaus. Kaip pa?ymi jo tyrin?tojai, ?inovo akis ?v. Izaoko Siro ra?tuose gali atpa?inti daug u?uomin? apie jo laikme?io ar?ias doktrinines kovas, ypa? d?l Kristaus dievi?kumo ir ?mogi?kumo. Ta?iau svarbiausia juose – gilus patirtinis, egzistencinis, mistinis tik?jimo matmuo, pranok?s savo laikme?io ir savo bendruomen?s aplinkybes, tai asmeninis pokalbis su Dievu, jo begalinio gailestingumo ir nei?semiamos meil?s meditacija. ?v. Izaokas Ninevietis vadinamas ?universaliu“ ir ?ekumeniniu“ mokytoju, nes jo ra?tai dvasi?kai maitino daugyb? vienuoli? ir tikin?i?j? kart?, gyvenusi? ?vairiais am?iais, priklausiusi? ?vairioms Ba?ny?ioms Rytuose ir Vakaruose. Jo ?ra?ymas ? Romos martirolog? pripa??sta jo ra?t? visuotin? vert? ir, ?inoma, ekumeni?kai suartina Ryt? ir Vakar? krik??ionyb?s tradicijas. (RK / Vatican News)