Atvertos Italijos Akvilos Marijos bazilikos Šventosios durys
Ketvirtadienio, rugpjūčio 28-osios, pavakarę Akvilos Marijos Kolemadžo bazilikos Šventąsias duris atvėręs ir apeigų pradžios Mišioms vadovavęs kardinolas Pietro Parolinas, Vatikano valstybės sekretorius, kalbėjo apie ėjimo pro Šventąsias duris simboliką ir Kristų, kuris save pavadino į Dievą vedančiomis durimis, pro kurias einantieji bus išgelbėti ir turės gyvenimo apsčiai.
Pasak kardinolo, žmogus tampa visaverčiu eidamas per Kristų, kuris yra durys. Tai reiškia ne savęs praradimą, o tikrosios tapatybės Kristuje atradimą ir pripažinimą. Tai yra dinamiškas veiksmas. Jėzus sako apie save, kad jis – avių durys ar vartai, ir kad einantieji per jį bus išgelbėti; „jie įeis ir išeis ir ganyklą sau ras“. Žodžiai „įeis ir išeis“ nurodo judėjimą, laisvę, dinamiškumą. Jie įeis į išlaisvinančią Dievo šviesą, meilę ir tiesą; kartu jie išeis iš savo ribotumo, nuodėmės ir visko, kas gesina gyvenimą. Įeidami per Jėzų-duris įžengiame ieškodami gyvybės ir išeiname nešti gyvybės kitiems. Tai krikščioniškojo išganymo idealas, patikino P. Parolinas: ne tik išsilaisvinti iš blogio, bet įgyvendinti savo egzistenciją – tapti tuo, kuo esame pašaukti būti. Kristus atėjo ne kad atimtų, o kad duotų. Jis yra durys ir vartai todėl, kad atėjo, jog suteiktų Dievo gyvenimą, padovanotų gyvenimo pilnatvę ir padovanotų ją su kaupu.
Popiežiaus Leono dešinoji ranka P. Parolinas prašė Celestino atlaidų dalyvių Akviloje ėjimo pro šias ar kitas Šventąsias duris nesuprasti klaidingai kaip kokio magiško veiksmo, automatiškai pakeisiančio gyvenimą. Neužtenka tik įeiti pro duris, kad pelnytume kažką brangaus. Ėjimo pro Šventąsias duris reikšmė yra kvietimas visiems įeiti į Jėzaus širdį, atsiverti jo malonei, kuri tikrai gali mus perkeisti. Tai nėra tik paprastas išorinis veiksmas.
Palinkėjęs atlaidų dalyviams, kad kiekvieną gyvenimo dieną vis iš naujo eitų pro duris, kurios yra Kristus, P. Parolinas patikino, kad ir šeimos namų durys, kurias kasdien atidarome ir uždarome, gali tapti konkrečiu mūsų krikščioniškojo ėjimo ženklu. Jis meldė atlaidus Kolemadžio bazilikoje XIII a. pradėjusio popiežiaus šventojo Celestino V, kad savo užtarimu padėtų visiems eiti pro duris, kurios yra Kristus, su tikėjimu priimti Jubiliejaus suteikiamą susitaikymo dovaną ir pagal ją gyventi.
„Tik Kristus yra mūsų viltis. Jis – uola, ant kurios galime su pasitikėjimu statyti savo gyvenimą. Visa kita yra apgaulė, kuri praeina“, – pažymėjo kardinolas, Mišių homiliją užbaigęs malda, kad Jėzus, Dievo Tėvo durys, mus patrauktų prie savęs, neleistų likti lauke išsiblaškiusiems, užsidariusiems ar abejingiems, nes tik jis yra mūsų išganymas, viltis ir gyvenimas. (SAK / Vatican News)