杏MAP导航

VARDAI, 漠RA艩YTI DANGUJE

Mons. A. Gru拧as

Gera jaustis gavus atlyg寞 u啪 tai, k膮 darome, ypa膷 kai 寞dedame daug energijos, laiko ir i拧tekli懦. Tai tinka, kalbant apie darb膮, studijas, 拧eim膮, asmeninius pom臈gius, solidarumo projektus鈥� tikriausiai neb奴t懦 galima visko i拧vardinti. Tai taip pat taikytina  ir tik臈jimo gyvenimui, ypa膷 sielovadinei veiklai.

Malonu, kai parapijos bendruomen臈je ar tikin膷i懦j懦 grup臈je energija, laikas ir i拧tekliai investuojami 寞 ka啪k膮 svarbaus, reik拧mingo pa膷ios bendruomen臈s 啪mogi拧kajam ir dvasiniam augimui. D啪iaugiam臈s matydami, kai 拧ios pastangos pasiteisina. Trumpai tariant, Ba啪ny膷ios gyvenime b奴na ne tik nusivylim懦, bet ir pasitenkinimo! Yra ne tik i拧tu拧t臈jusi懦 ba啪ny膷i懦, jaunuoli懦, nebedalyvaujan膷i懦 Mi拧iose, vaik懦, kurie net nemoka padaryti kry啪iaus 啪enklo, ir t臈v懦, nematan膷i懦 reikalo krik拧膷ioni拧kai aukl臈ti savo vaik懦. Ba啪ny膷ios gyvenime yra ir toki懦 moment懦, kai 啪mon臈s noriai atsiliepia 寞 si奴lomas iniciatyvas, yra jaunuoli懦, mokan膷i懦 i拧gyventi tik臈jimo akimirkas, tegul kit膮 kart膮 ir ne 鈥瀔lasikiniu b奴du鈥�, yra vaik懦, kurie savo d啪iaugsm膮, kad j懦 拧irdyse yra J臈zus, parodo, b奴dami kartu, yra t臈v懦, kurie, u啪uot ramiai m臈gav臋si atostogomis ar atsidav臋 vien darbui ir savo kasdieniams u啪si臈mimams, moka skirti laiko kitiems, galb奴t ir savo vaikams鈥� Ir tai yra geriau praleistas laikas, nei tas, kur寞 啪mogus atiduoda 鈥瀞kelbdamas鈥� savo gyvenim膮 ir id臈jas socialiniuose tinkluose, tarsi jie b奴t懦 altoriai ar sakyklos, i拧 kuri懦 galima pamokslauti鈥�

Taip, mes turime s臈km臈s pavyzd啪i懦, ta膷iau reikia sugeb臈ti pripa啪inti, kad visi tie sielovadiniai ir ba啪nytiniai laim臈jimai vis懦 pirma priklauso nuo Dievo. Pernelyg da啪nai d臈l jau膷iamo entuziazmo, kai mums kas nors gerai pavyksta, pamir拧tame, kad u啪 viso to slypi Dievo ranka: T臈vo, kuris mus myli ir leid啪ia jaustis mylimiems, S奴naus, kuris lydi mus m奴s懦 kelion臈je, Dvasios, kuri 寞kvepia mus id臈joms, jausmams ir veiksmams.

Labai da啪nai esame pana拧奴s 寞 septyniasde拧imt du mokinius, kurie, kaip ra拧oma 拧iandien skaitomoje Evangelijos pagal Luk膮 i拧traukoje, gr寞啪ta i拧 savo misijos kupini d啪iaugsmo ir entuziazmo, nes, kaip jie patys sako J臈zui, 鈥瀖ums pakl奴sta net demonai d臈l tavo vardo鈥�. J臈zaus atsakymas labai gra啪us, kadangi Jis visi拧kai nesuma啪ina mokini懦 entuziazmo, bet prie拧ingai: patvirtina, kad mat臈 鈥炁∧梩on膮, kaip 啪aib膮 krintant寞 i拧 dangaus鈥�, ir paai拧kina jiems, kad visa tai yra ne j懦 dideli懦 sugeb臈jim懦, bet Jo suteikt懦 dovan懦 rezultatas. Tai Vie拧pats suteikia gali膮 鈥瀖ind啪ioti gyvates bei skorpionus ir visoki膮 prie拧o galyb臋鈥�, kad niekas jiems nepakenkt懦. Ir tada nuskamba pats gra啪iausias ir labiausiai guod啪iantis sakinys: 鈥濪啪iaukit臈s ne tuo, kad dvasios jums pavald啪ios; d啪iaukit臈s, kad j奴s懦 vardai 寞ra拧yti danguje鈥�. D啪iaugsmas, kuris teis臈tai apima m奴s懦 jausmus d臈l m奴s懦 sielovadini懦 laim臈jim懦, turi b奴ti pagr寞stas ne tuo, kad padar臈me nepaprast懦 dalyk懦, bet 啪inojimas, jog mums skirta vieta Dievo 拧irdyje. Tuo turime b奴ti tikri net nes臈km臈s ir nusivylimo akimirkomis, o svarbiausia: tas 啪inojimas turi suteikti mums didel臋 ramyb臋 ir vidin臋 giedr膮.

Kaip prie viso to prieiname? Kaip galime suvokti ir 寞sis膮moninti, kad viskas, k膮 darome, yra Dievo malon臈s dovana, veikianti mumyse, o ne m奴s懦 pa膷i懦 pastang懦 vaisius? Tai galima suprasti, atid啪iai perskai膷ius 拧iandienos Evangelijos i拧trauk膮, kurioje pateikiamas s膮ra拧as s膮lyg懦 ir nuostat懦, per kurias ateina Dievo karalyst臈. 沤inoma, tam reikalingas m奴s懦 ind臈lis, bet vis懦 pirma tai 寞vyksta 鈥瀗epaisant鈥� m奴s懦 ir m奴s懦 naudojam懦 priemoni懦.

Dievo Karalystei nereikia daugyb臈s 啪od啪i懦 ir daugyb臈s mandagybi懦, b奴ding懦 rytieti拧kiems sveikinimams, apie kuriuos kalba J臈zus, nes d臈l Karalyst臈s neturime gai拧ti laiko nenaudingiems ir da啪nai 啪alingiems pokalbiams;

Dievo Karalystei nereikia nei pinigin臈s, nei krep拧io, nei sandal懦, nes nei finansinis saugumas, nei geriausios m奴s懦 turimos priemon臈s nepad臈s, jei m奴s懦 pastang懦 nepavesime Dievui;

Dievo Karalyst臈 neturi joki懦 pasl臈pt懦 motyv懦: ji tik nori atne拧ti taik膮 ir sutarim膮 bet kuriuose namuose ir visuose kra拧tuose;

Dievo Karalyst臈 sutinka dalytis kasdienio gyvenimo rutina su bet kuo, nereikalaudama 鈥瀍iti i拧 vien懦 nam懦 寞 kitus鈥�, renkantis, kur bus patogios s膮lygos apsistoti, ir sutinka 鈥瀡algyti tai, kas bus paduota鈥�, net ir tada, kai prie to stalo s臈di nusid臈j臈liai.

Tokia yra Dievo karalyst臈s logika: paprasta, pasitikinti ir visus priimanti. Jos laikydamiesi galime b奴ti tikri, kad m奴s懦 vardai 寞ra拧yti danguje鈥�