XIV eilinis sekmadienis
VARDAI, ?RA?YTI DANGUJE
Mons. A. Gru?as
Gera jaustis gavus atlyg? u? tai, k? darome, ypa? kai ?dedame daug energijos, laiko ir i?tekli?. Tai tinka, kalbant apie darb?, studijas, ?eim?, asmeninius pom?gius, solidarumo projektus… tikriausiai nebūt? galima visko i?vardinti. Tai taip pat taikytina ir tik?jimo gyvenimui, ypa? sielovadinei veiklai.
Malonu, kai parapijos bendruomen?je ar tikin?i?j? grup?je energija, laikas ir i?tekliai investuojami ? ka?k? svarbaus, reik?mingo pa?ios bendruomen?s ?mogi?kajam ir dvasiniam augimui. D?iaugiam?s matydami, kai ?ios pastangos pasiteisina. Trumpai tariant, Ba?ny?ios gyvenime būna ne tik nusivylim?, bet ir pasitenkinimo! Yra ne tik i?tu?t?jusi? ba?ny?i?, jaunuoli?, nebedalyvaujan?i? Mi?iose, vaik?, kurie net nemoka padaryti kry?iaus ?enklo, ir t?v?, nematan?i? reikalo krik??ioni?kai aukl?ti savo vaik?. Ba?ny?ios gyvenime yra ir toki? moment?, kai ?mon?s noriai atsiliepia ? siūlomas iniciatyvas, yra jaunuoli?, mokan?i? i?gyventi tik?jimo akimirkas, tegul kit? kart? ir ne ?klasikiniu būdu“, yra vaik?, kurie savo d?iaugsm?, kad j? ?irdyse yra J?zus, parodo, būdami kartu, yra t?v?, kurie, u?uot ramiai m?gav?si atostogomis ar atsidav? vien darbui ir savo kasdieniams u?si?mimams, moka skirti laiko kitiems, galbūt ir savo vaikams… Ir tai yra geriau praleistas laikas, nei tas, kur? ?mogus atiduoda ?skelbdamas“ savo gyvenim? ir id?jas socialiniuose tinkluose, tarsi jie būt? altoriai ar sakyklos, i? kuri? galima pamokslauti…
Taip, mes turime s?km?s pavyzd?i?, ta?iau reikia sugeb?ti pripa?inti, kad visi tie sielovadiniai ir ba?nytiniai laim?jimai vis? pirma priklauso nuo Dievo. Pernelyg da?nai d?l jau?iamo entuziazmo, kai mums kas nors gerai pavyksta, pamir?tame, kad u? viso to slypi Dievo ranka: T?vo, kuris mus myli ir leid?ia jaustis mylimiems, Sūnaus, kuris lydi mus mūs? kelion?je, Dvasios, kuri ?kvepia mus id?joms, jausmams ir veiksmams.
Labai da?nai esame pana?ūs ? septyniasde?imt du mokinius, kurie, kaip ra?oma ?iandien skaitomoje Evangelijos pagal Luk? i?traukoje, gr??ta i? savo misijos kupini d?iaugsmo ir entuziazmo, nes, kaip jie patys sako J?zui, ?mums paklūsta net demonai d?l tavo vardo”. J?zaus atsakymas labai gra?us, kadangi Jis visi?kai nesuma?ina mokini? entuziazmo, bet prie?ingai: patvirtina, kad mat? ???ton?, kaip ?aib? krintant? i? dangaus”, ir paai?kina jiems, kad visa tai yra ne j? dideli? sugeb?jim?, bet Jo suteikt? dovan? rezultatas. Tai Vie?pats suteikia gali? ?mind?ioti gyvates bei skorpionus ir visoki? prie?o galyb?“, kad niekas jiems nepakenkt?. Ir tada nuskamba pats gra?iausias ir labiausiai guod?iantis sakinys: ?D?iaukit?s ne tuo, kad dvasios jums pavald?ios; d?iaukit?s, kad jūs? vardai ?ra?yti danguje“. D?iaugsmas, kuris teis?tai apima mūs? jausmus d?l mūs? sielovadini? laim?jim?, turi būti pagr?stas ne tuo, kad padar?me nepaprast? dalyk?, bet ?inojimas, jog mums skirta vieta Dievo ?irdyje. Tuo turime būti tikri net nes?km?s ir nusivylimo akimirkomis, o svarbiausia: tas ?inojimas turi suteikti mums didel? ramyb? ir vidin? giedr?.
Kaip prie viso to prieiname? Kaip galime suvokti ir ?sis?moninti, kad viskas, k? darome, yra Dievo malon?s dovana, veikianti mumyse, o ne mūs? pa?i? pastang? vaisius? Tai galima suprasti, atid?iai perskai?ius ?iandienos Evangelijos i?trauk?, kurioje pateikiamas s?ra?as s?lyg? ir nuostat?, per kurias ateina Dievo karalyst?. ?inoma, tam reikalingas mūs? ind?lis, bet vis? pirma tai ?vyksta ?nepaisant“ mūs? ir mūs? naudojam? priemoni?.
Dievo Karalystei nereikia daugyb?s ?od?i? ir daugyb?s mandagybi?, būding? rytieti?kiems sveikinimams, apie kuriuos kalba J?zus, nes d?l Karalyst?s neturime gai?ti laiko nenaudingiems ir da?nai ?alingiems pokalbiams;
Dievo Karalystei nereikia nei pinigin?s, nei krep?io, nei sandal?, nes nei finansinis saugumas, nei geriausios mūs? turimos priemon?s nepad?s, jei mūs? pastang? nepavesime Dievui;
Dievo Karalyst? neturi joki? pasl?pt? motyv?: ji tik nori atne?ti taik? ir sutarim? bet kuriuose namuose ir visuose kra?tuose;
Dievo Karalyst? sutinka dalytis kasdienio gyvenimo rutina su bet kuo, nereikalaudama ?eiti i? vien? nam? ? kitus‘, renkantis, kur bus patogios s?lygos apsistoti, ir sutinka ?valgyti tai, kas bus paduota“, net ir tada, kai prie to stalo s?di nusid?j?liai.
Tokia yra Dievo karalyst?s logika: paprasta, pasitikinti ir visus priimanti. Jos laikydamiesi galime būti tikri, kad mūs? vardai ?ra?yti danguje…
