Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (liepos 20 d.)
Lietuvos Carito pranešime primenama, kad Lietuvoje beveik kas penktas žmogus – vyresnis nei 65 metų amžiaus, o naujausi tyrimai rodo, kad net dešimtas šios amžiaus grupės žmogus jaučiasi vienišas.
Lietuvos Carito vadovės pareigas einančios Vaidos Kasulaitienės teigimu, prie ilgalaikės socialinės izoliacijos gali vesti artimųjų netektys, vaikų ir anūkų emigracija, ribotas bendravimas dėl sveikatos problemų. Tarp jiems kylančių iššūkių ir ribotas mobilumas, dėl kurio šie žmonės negali aktyviai įsitraukti į vietos bendruomenes. Aktuali išlieka ir didėjanti skaitmeninė atskirtis. O vienišumas ne tik kelia emocinį diskomfortą, bet ir didina depresijos, nerimo, kitų psichikos sveikatos sunkumų riziką.
„Labai džiaugiuosi, kad nemokama emocinės pagalbos linija „Caritas klauso“ bus prieinama žmonėms ir iš tolimiausių Lietuvos kampelių. Vyresniame amžiuje tikrai reikia palaikymo, paguodos. O ne kiekvieną giliame kaime Caritas gali pasiekti. Esame socialinės būtybės. Jei turi draugų, bendraminčių – gerai. Bet būna, kad svetimam žmogui net ir atviriau gali išsisakyti, nes jo nesutiksi, nebus gėda. Kartais tiek ir užtenka – papasakoti kitam, kas ant širdies. Ne šiaip sakoma, kad džiaugsmu pasidalinus jo dvigubėja, o skausmu – sumažėja. Jeigu žmogui dar ir bėda, mes kaip karitiečiai visada reaguojame ir stengiamės padėti, kuo galime,“ – Ievos Urbonaitės parengtame pokalbyje pasiruošimą išklausymui ir pagalbai telefonu bei vyresnio amžiaus žmonių realybę kalbėjo Šiaulių vyskupijos Carito direktoriaus pavaduotoja Zita Baranauskienė. Pokalbis skelbiamas Lietuvos Carito internetinėje svetainėje.
Nemokamą ir konfidencialią pagalbą „Caritas klauso“ telefonu 0 800 700 08 darbo dienomis nuo 9 iki 19 valandos užtikrins per 70 specialiai apmokytų savanorių. „Caritas klauso“ skambučių centrai įrengti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Marijampolėje ir Birštone. Valstybės lėšomis emocinės pagalbos liniją remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Skaitytojus neseniai pasiekęs ketvirtasis šių metų žurnalo „Naujasis židinys-Aidai“ numeris pirmuosiuose puslapiuose skelbia popiežiaus nuncijaus Ukrainoje, arkivyskupo Visvaldo Kulboko „Laišką redaktoriui“:
„Jau ketvirti metai esu Ukrainoje, ir visas šis laikotarpis toks intensyvus, kad nematau prasmės kalbėti apie pernelyg periferines temas, todėl kiek įmanoma renkuosi esmines. Šia prasme tiesiog dėkoju Dievui, kad esu Kyjive, nes jame ir aplink jį randu susitelkusius žmones, kuriems nebėra svarbu niekas kita, tik esmė. Tai eilinį kartą pasireiškė prieš keliolika dienų, kai JAV prezidentas paskleidė mintį, kad galbūt derybos dėl taikos Ukrainoje galėtų vykti su Šv. Sosto tarpininkavimu. Nepraėjo nė kelios valandos ir visa virtinė diplomatų, derybininkų, strategijos specialistų susirado mane, ir buvo labai akivaizdu, kad niekas nieko nenorėjo dėl savęs, kitaip negu yra pasitaikę kitose šalyse ir situacijose. Šiuo atveju, kai karas ypač sunkus ir grėsmingas savo ateities padariniais, kiekvienas iš minėtų žmonių be jokių ceremonijų atėjo pasidalinti savo įžvalgomis, mintimis ir patirtimi. Kas iš Prancūzijos, kas iš Didžiosios Britanijos, Egipto, Šveicarijos, Nyderlandų, pabėgėliai iš Rusijos... Toptelėjo mintis: va tokia ir turi būti žmonija, nes tik palaikydami vienas kitą, kartu mėginame kažką kurti, nes problemos yra bendros visiems. Tikrai nemanau, kad jau esame pakankamai vieningi ir kad mūsų yra daug, tačiau bendrumo proveržiai įkvepia,“ – rašo arkivyskupas Visvaldas Kulbokas žurnale „Naujasis Židinys-Aidai“.
Šiame numeryje skaitytojų laukia ir Rositos Garškaitės-Antonowicz straipsnis „Sunkūs laikai, dideli rūpesčiai: ko tikimės iš Leono XIV?“ Apibendrindama itin įvarius užsienio spaudoje išsakytus lūkesčius apžvalgininkė konstatuoja: „Su jokiais kitais rinkimais pasaulyje nesiejama tiek vilčių, kiek su popiežiaus. Renkantis politikus, paprastai galvojama apie mažiausią blogį. Pasitikėjimas institucine žԲč – žemas daugumoje Vakarų ir ne tik visuomenių, tačiau iš naujojo popiežiaus vis tiek plačiai tikimasi 첹ž gera. Žmogiškas vilties poreikis, ypač tokiais sunkiais laikais?“ – savo apžvalgą, skelbiamą naujausiame žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ numeryje užbaigia Rosita Garškaitė-Antonowicz.