Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (liepos 13 d.)
Homilijoje kreipdamasis į šventinamuosius kunigais vyskupas Rimantas Norvila linkėjo: „Tegul kasdien jums svarbi būna malda, vienybė su Dievu, nes tai visų laimėjimų kunigystėje svarbiausias garantas. Taip pat, kad tarnystė būtų prasminga ir vaisinga kaip moko žԲč, stenkitės pažinti laiko ženklus, savo aplinką, žmones, jų siekius. Stenkitės suprasti kaip Evangelijos skelbimas ir tarnystė gali duoti geresnius dvasinius ir sielovadinius vaisus. Tarnystei atiduokite savo gebėjimus, laiką, nesigailėsite dėl to. O Viešpats, kaip savo uolius bendradarbius dosniai apdovanos amžinybėje.”
Visą savaitę, nuo liepos 5 iki 13 dienos, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje vyko Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai. Jų proga dienraštis bernardinai.lt liepos 10 d. paskelbė Tomo Kemzūros parengtą pokalbį su atlaidų organizacinės komandos nare, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregracijos seserimi Viktorija Plečkaityte:
„Kai žԲč skelbia šventuosius ar palaimintuosius, ji mums dovanoja juos kaip žiburius ar gyvenimo kelionę nugyvenusius vyresnius draugus, kurie gali pasakyti, kaip tą reikia daryti. Šių dienų pasaulyje tokių kelrodžių ir patarėjų reikia labiau nei bet kada. Šiuo atveju tai palaimintasis Jurgis, savas lietuvis, meldęsis ta pačia kalba ir vaikščiojęs tais pačiais keliais“, – priminė sesuo Viktorija Plečkaitytė, pokalbyje taip pat aptarusi istorines Jurgio Matulaičio beatifikacijos aplinkybes, pasirengimą šių metų atlaidams bei pačią atlaidų prasmę.
Liepos 12 dieną baigėsi ir dvylika dienų trukę Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Jų eigą, dalyvius ir pamokslininkus įvairiais žiniasklaidos kanalais kiekvieną dieną išsamiai pristatydavo Telšių vyskupijos kurija. Paskutinės atlaidų dienos intencija skelbė – „kad garsas apie Žemaičių Kalvarijos Šventovę toli sklistų, o jos piligrimai iš Žemaitijos, Lietuvos ir viso pasaulio patirtų gausių Dievo malonių“.
Šios dienos šv. Mišių homilijoje apibendrindamas 2025 Jubiliejaus metų atlaidus Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pasiūlė ypatingą palyginimą, kviesdamas klausytojus savo gyvenimą įsivaizduoti kaip dangoraižį su sugedusiu liftu. Įveikus daugybę pakopų ir beveik pasiekus pačią viršūnę, susivokiama, kad raktas nuo durų, kurias norėta pasiekti, liko apačioje.
„Tos durys – tai mano širdies durys, mano vidinio pasaulio, kurį laikau namais, durys. Jos tvirtai užrakintos išankstinėmis nuostatomis, vengimu priimti kritiką, abejingumu viskam, ko nesuprantu, bėgimu nuo kančios, negebėjimu sukurti tvarius santykius nei su savimi, nei su kitu žmogumi, nei su Dievu. Durys metalinės, šarvuotos ir be skambučio šalia. Negaliu jų atidaryti, nes nugyvenau didžiąją dalį gyvenimo bet kaip, todėl raktas liko apačioje. Liftas neveikia, laiko ir jėgų sulakstyti žemyn taip pat nebėra. Padėtis atrodo beviltiška.
Ar pasiduosiu ir iki galo laikysiu tvirtai įsikabinęs į šio pasaulio turėklus, kurie sumontuoti iš puikybės – pinigų, valdžios, priklausomybių, egoizmo ir kitų panašių dalykų? Ar pasileisiu, sužadindamas savyje visą įmanomą nuolankumą ir maldos forma paprašysiu pagalbos, tvirtai tikėdamas, kad Dievui nepaprastai rūpi mano amžinoji ateitis ir Jam nėra negalimų dalykų? O čia – tik paprastas liftas. Žmogžudžiui ant kryžiaus pakako vieno vienintelio nuolankaus sakinio, kad atsidurtų rojuje. Taigi, koks mano sprendimas?“, – paskutinės Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų dienos homilijoje klausė vysk. Algirdas Jurevičius.
Parengė Giedrius Tamaševičius