Pašvęstasis gyvenimas: vilties sargybinis permainų laikais
Asamblėjos darbuose dalyvauja ses. Simona Brambilla MC iš Romos – Pašvęstojo gyvenimo institutų ir Apaštališkojo gyvenimo draugijų dikasterijos prefektė. Pasak asamblėjos rengėjų, Romos kurijos prefektės dalyvavimas asamblėjoje yra stiprus Šventojo Sosto institucijos artumo, įsiklausymo ir rūpesčio Brazilijos pašvęstaisiais ženklas.
Brazilijos vienuolių konferencijos generalinei asamblėjai parinkta tema kyla iš kolektyvinio supratimo apie istorinį momentą, kuris įpareigoja visą žmoniją ir Bažnyčią, ypač pašvęstus vyrus ir moteris, pažymi rengėjai asamblėjos temos pristatyme.
Pereinamieji permainų laikai sukelia netikrumo, lūžių, gilių pokyčių ir naujų iššūkių laikotarpius. Tai laikai, kai anksčiau konsoliduotos struktūros nebegali veiksmingai reaguoti į naujas realijas. Pasaulis išgyvena aplinkos, socialines, politines, ekonomines ir dvasines krizes. žԲč taip pat atsinaujina, prisiimdama sinodiškumo pašaukimą ir įsiklausydama į žmonių ir žemės šauksmus.
Šiame kontekste pašvęstasis gyvenimas pašauktas būti sargybiniu, budinčiu tamsiausiomis naktimis, dėmesingu vilties ženklams ir skelbiančiu bei įžvelgiančiu naujus horizontus net tada, kai atrodo, kad viską dar gaubia tamsa. Tačiau sargybinis nebėga nuo nakties: jis gyvena joje pasitikėdamas ir tikėdamas, kitus palaikydamas ir už kitus melsdamas, išlikdamas dėmesingu mažiausiems, užmirštiesiems ir sužeistiesiems.
Viltis šiame horizonte nėra vien optimizmas ar iliuzija: tai giliai evangelinis ir revoliucinis veiksmas. Tai Prisikėlusiojo viltis, pasireiškianti švelniai besipriešinančių bendruomenių tvirtumu, gyvybę ir orumą palaikančių projektų drąsa, pasišventusių vyrų ir moterų, pasiliekančių su žmonėmis pažeidžiamiausiose ir labiausiai užmirštose vietose, ištikimybė.
Būti vilties sargybiniu reiškia pasitikėti, kad Dievo Dvasia ir toliau veikia, įkvepia naujas bendruomeninio gyvenimo formas, naujus evangelizavimo būdus, ugdo naują bendravimo kultūrą ir artumo kalbą. Tai reiškia realistiškai priimti iššūkius neužmirštant pažado: „Štai aš visą darau nauja“ (Apr 21).
Todėl ši asamblėja, pasak jos rengėjų, yra sumanyta kaip įsiklausymo ir įžvalgumo metas – laiko ženklų skaitymo, tikėjimo atnaujinimo ir pasišventimo sutvirtinimo, radikalaus Jėzaus – vargšo, skaistaus, klusnaus, gailestingo ir tarnaujančio – sekimo metas. Šventieji metai kviečia mus iš naujo atrasti krikščionišką viltį kaip nepajudinamą pasitikėjimą Dievo meile, pažymėjo asamblėjos temos pristatyme Brazilijos vienuolių konferencija, kurią 1954 m. įkūrė Brazilijos vienuolijų kongresas. (SAK / Vatican News)