MAP

Lankytojai Kastel Gandolfo komplekso soduose Lankytojai Kastel Gandolfo komplekso soduose 

Kastel Gandolfas: popiežių rezidencija ant imperatoriaus vilos pamatų

Verta prisiminti popiežių rezidencijos Kastel Gandolfe istoriją, kuri yra sena ir, galima pridurti, remiasi dar senesne istorija. Nuo seniausių laikų aplink vulkaninį Albano ežerą gyveno žmonės, o Romos imperijos laikais čia rezidavo kelios kilmingųjų šeimos. Čia savo vilą – didelį kompleksą su salėmis ir amfiteatru – ant vieno šlaito nusprendė pastatyti imperatorius Titas Flavijus Domicianas, Romos imperiją valdęs 81–96 metais.

Tačiau vėlesniems valdovams ši vieta ne itin rūpėjo, jos neskubėta restauruoti, puošti ar plėsti, ji buvo atiduota menkesnio rango pareigūnų ar legionierių reikmėms ir jau po šimto metų prarado savo spindesį. Vėliau buvusios Domiciano vilos teritorijos ėjo iš rankų į rankas, priklausė religiniams ar pasaulietiniams savininkams, kurie čia vykdė žemės ūkio veiklą ar ganė gyvulius.

Vulkaninis Albano ežeras
Vulkaninis Albano ežeras   (ANSA)

Naujas istorijos puslapis buvo atverstas jau XI amžiuje, kai po bendro ir visuotinio nuosmukio Apeninų pusiasalis pradėjo atgimti. Buvusios Domiciano vilos teritoriją perėmė Gandolfų giminė, kurie čia pasistatė pilį ir suteikė vietovei naują vardą – Castel Gandolfo („Galdolfo pilis“). XIII amžiaus pradžioje ji atiteko Romos kilmingųjų Savelli šeimai, kuri su trumpomis pertraukomis ją valdė iki XVI amžiaus pabaigos, kai 1596 metais ji tapo Šventojo Sosto nuosavybe.

Pirmasis popiežius, kuris čia atvyko vasaroti 1628 metais, buvo Urbonas VIII, garsiosios Barberini šeimos atstovas. Tačiau reikia pridurti, kad šią vietą jis puikiai pažinojo, mat prieš išrinkimą popiežiumi jis ne kartą lankėsi šioje Barberini šeimai priklausiusioje nuosavybėje. Po išrinkimo popiežiumi, Urbonas VIII pradėjo Savelli šeimos rezidencijos perstatymo ir išplėtimo darbus, kuriuos tęsė jo įpėdiniai. Ši vieta šiandien žinoma kaip Kastel Gandolfo apaštaliniai rūmai. Antra vertus, per keletą amžių prie teritorijos buvo prijungti nauji sklypai, kartu su juose buvusiais ar naujai iškilusiais statiniais, įskaitant Barberini šeimos sklypą su vila, buvo plečiamas parkas, kuriame galima pamatyti ir romėnų imperatoriaus vilos likučius. XX amžiaus pradžioje įsigyti sklypai žemės ūkio veiklai. Iš viso šiandien kompleksas apima 55 hektarus žemės, jame dirba apie dvidešimt nuolatinių darbuotojų.

1870 metais, gimus suvienytai Italijai ir panaikinus popiežiaus valstybę, Kastel Gandolfo kompleksas buvo šešias dešimtis metų apleistas, kol po Laterano paktų sudarymo 1929 metais buvo įkurta Vatikano miesto valstybė, o Kastel Gandolfo kompleksui Italijos valstybė pripažino ekstrateritorialinį statusą. Į jį vėl sugrįžo popiežiai, tuo pat metu atversdami dar vieną istorijos puslapį.

Apaštalinių rūmų Kastel Gandolfe salės
Apaštalinių rūmų Kastel Gandolfe salės

Vieni iš pirmųjų darbų buvo Kastel Gandolfo apaštalinių rūmų elektrifikacija. 1934 metais čia, Romos dangui tapus pernelyg šviesiam nuo dirbtinės šviesos, perkelta ir garsioji istorinė observatorija, joje įrengtas teleskopas – ji, prižiūrima jėzuitų astronomų, veikia iki šiol. Nemaža dalis kompleksui priklausiusių laukų buvo skirti žemės ūkiui, juose buvo renkamas derlius arba ganomos avys ar kiti gyvuliai.

1944 metais Kastel Gandolfo komplekse prisiglaudė per 12 000 pabėgėlių, kuriems jo juridinis neutralumo statusas teikė reikšmingą apsaugą. Deja, to nepakako – 1944 sausio pabaigoje ir vasario pradžioje, Sąjungininkams stumiant nacistinės Vokietijos pajėgas iš jų pozicijų, surengti įvairūs bombardavimai Albano ežero apylinkėse, o vasario 10-ąją amerikiečių bombonešiai atakavo, galbūt įtardami, kad čia gali slėptis vokiečiai, ir Kastel Gandolfo kompleksą. Žuvusių civilių, pabėgėlių iš Romos ar aplinkinių gyvenviečių, įskaitant dvasininkus ir vienuolius, skaičius vertinamas nuo 500 iki 700 šimtų.

Kastel Gandolfo kompleksas, 1944 m.
Kastel Gandolfo kompleksas, 1944 m.

Tačiau yra iš to paties laikotarpio yra ir šviesesnis puslapis – apaštalinių rūmų popiežiaus miegamajame, popiežiaus lovoje buvo priimta kone keturiasdešimt naujagimių, kuriems atėjo laikas išvysti dienos šviesą būtent tomis savaitėmis. Tarp pirmųjų – dvynukai, kuriems buvo suteikti Eugenijaus Pijaus ir Pijaus Eugenijaus vardai, tokiu būdu padėkojant Eugenijui Pacelli – Pijui XII, suteikusiam prieglobstį pabėgėliams.    

Kai sakoma, kad Kastel Gandolfas yra popiežių vasaros rezidencijos vieta, pažymima ir tai, kad čia popiežiai dažnai atvykdavo ne vien trumpam poilsiui, bet ir ilgesniam laikotarpiui, kurio metu dirbdavo, kaip įprasta, rengdavo audiencijas. Kaip žinia, ilgesniam laikotarpiui Kastel Gandolfo apaštaliniuose rūmuose apsistodavo popiežius Benediktas XVI, o jo įpėdinis Pranciškus čia lankėsi keletą kartų, tačiau be nakvynės.

Popiežiaus Pranciškaus potvarkiu Kastel Gandolfo kompleksas – apaštaliniai rūmai, įspūdingi sodai, kitos erdvės buvo atvertos viešam lankymui, bilietus galima įsigyti oficialioje Vatikano muziejų interneto svetainėje. Šį senos istorijos ir didelio grožio matmenį popiežius Pranciškus papildė vadinamąja „Laudato Si’ kaimelio“ iniciatyva – tai integralios, asmens ir aplinkos dermę apimančios formacijos programa, pagal to paties pavadinimo Pranciškaus enciklikos principus.

 Villa Barberini
Villa Barberini

Buvo patikslinta, kad popiežiaus Leono XIV persikėlimas į Kastel Gandolfą ne itin pakeis galimybes jį aplankyti. Apaštalinių rūmų, Kastel Gandolfo komplekso širdies, salės ir toliau lieka visiems lankytojams atvira erdvė. Popiežius Leonas dvi savaites gyvens „Villa Barberini“ – tai vienas iš Kastel Gandolfe komplekse esančių mažesnių statinių. Prieš atvykstant Šventajam Tėvui, buvo atlikti kai kurie skubūs darbai, kuriais ji pritaikyta naujai paskirčiai – atnaujinti kambariai popiežiaus poilsiui ir darbui, privatiems asmeniniams susitikimams, kambarys asmeniniam sekretoriui, vieta šveicarų gvardiečiui. Popiežiaus ramybei ir poilsiui užtikrinti lankytojams bus užtverta prie „Villa Barberini“ arčiausiai esanti sodų dalis.     

Popiežius Leonas „patvirtino, kad jam malonu būti Kastel Gandolfe, kad yra dėkingas už galimybes artimiausiomis dienomis susitikti su žmonėmis ir tęsti savo darbą tokioje gražioje vietoje“, – liepos 6 dienos vakare žurnalistams pasakė Matteo Bruni, Šventojo Sosto spaudos salės direktorius. (RK / Vatican News)

2025 liepos 07, 15:49