MAP

Perkeltieji vaikai Perkeltieji vaikai  (ANSA)

Ukrainos vyskupas: „Kančios universitetas, kur galima atrasti viltį“

Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyskupų sinodui pristatyta ataskaita apie karo ištiktų šeimų padėtį Ukrainoje. Daugiau nei 6,9 mln. ukrainiečių tebėra pabėgėliai, iš jų 6,3 mln. rado prieglobstį Europos šalyse. 90 % Ukrainos pabėgėlių yra moterys ir vaikai, vyrai lieka ginti savo tėvynės.

2025 m. balandžio mėn. duomenimis, dėl Rusijos karo prieš Ukrainą daugiau nei 6,9 mln. ukrainiečių tebėra perkelti. Tai reiškia, kad viena iš aštuonių ukrainiečių šeimų buvo priversta palikti savo tėvynę ieškodama saugumo. Dauguma jų – 6,3 mln. – rado prieglobstį Europos šalyse. Taip teigiama ataskaitoje apie kariaujančių šeimų padėtį Ukrainoje, kurią Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyskupų sinodui (šiuo metu vykstančiam Romoje) pristatė Jurijus Pidlisnyis, Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios šeimos reikalų ir pasauliečių patriarchalinės komisijos viceprezidentas. Ataskaitoje teigiama, kad 90 % Ukrainos pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Vyrai lieka ginti savo tėvynės arba negali išvykti dėl apribojimų.

Didžiausios ukrainiečių bendruomenės, susiformavusios už Ukrainos ribų dėl didelio masto Rusijos agresijos, yra Vokietijoje (1,18 mln.), Lenkijoje (995 tūkst.), Čekijoje (398 tūkst.), Didžiojoje Britanijoje (daugiau nei 200 tūkst.) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (170 tūkst.).

Jei karo pradžioje du trečdaliai Ukrainos pabėgėlių tikėjosi greitai grįžti namo, tai šiandien situacija pasikeitė ir ketvirtadalis Ukrainos pabėgėlių svarsto galimybę visam laikui apsigyventi užsienyje. Ir nors tarp pagrindinių priežasčių, kodėl užsienyje esantys ukrainiečiai nori grįžti, yra tokios priežastys kaip šeimos susijungimas (56 %), normalaus gyvenimo atkūrimas (56  %) ir noras dalyvauti Ukrainos atstatyme (47 %), iš tikrųjų yra grįžę tik 12 %.

 „Psichikos sveikatos centro“ bendraįkūrėja psichologė Maria Trakalo vyskupams papasakojo, kaip giliai karas persmelkia Ukrainos šeimų vidinį gyvenimą, nesvarbu, ar jos yra fronte, užnugaryje, evakuojamos ar užsienyje. Šeimos, kurių narys tarnauja fronte, yra ypač paveiktos, nes jos nuolat patiria „emocinę mobilizaciją“: jos gyvena laukdamos žinių iš fronto, dažnai turi pačios išlaikyti savo šeimos narius fronte ir jaučiasi apleistos. Deja, net ir kario grįžimas namo sukelia „gilaus psichologinio streso būseną“ šeimoje. „Iš fronto karys veteranas grįžta pasikeitęs: tai sukuria naujų iššūkių bendraujant, šeimos vaidmenyse ir kasdieniuose įpročiuose.“ Galiausiai, yra netekties patyrimo skausmas. Po netekties žmonės turi rasti naują gyvenimo būdą, kartais naują tapatybę, išsaugodami mirusiojo atminimą.

Remiantis 2024 m. gruodžio–2025 m. sausio mėn. atlikto tyrimo duomenimis, 83 % ukrainiečių patiria didelį stresą, o 78 % jį tiesiogiai priskiria karui. Psichologinės pagalbos poreikis gerokai išaugo – nuo ​​41 % iki 71 %, labai trūksta kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų teikti visapusišką pagalbą gyventojams. Padėtis yra daug blogesnė periferijoje, kaimuose.

Vyskupas Arkadijus Trochanovskis apibendrina iššūkius ir poreikius: karas sunaikino ne tik šalį, bet ir pakenkė kontaktams bei asmeniniams santykiams, įskaitant ir šeimos santykius. Konkrečios problemos: moterys su vaikais be tėvo ar vyro; vyrai fronte be šeimos ryšių; šeimos, netekusios giminaičių arba išskirtos po perkėlimo į užsienį; Ukrainos vaikų asimiliacijos svetimose žemėse klausimas. Prie viso to prisideda demografinė krizė, Ukraina žengia į kritinį demografinio nuosmukio etapą, šios problemos sprendimas turėtų tapti nacionalinis prioritetas.

Ukrainos žԲč pasirinko palaikyti „sužeistas“ šeimas ir įgyvendina įvairias iniciatyvas joms paremti. Viena iniciatyvų – savitarpio pagalbos grupės, tai vieta, kur netekties skausmo sužeistos šeimos gali pasiguosti, išsiverkti. Tai vietos, kur galima susitikti su panašią patirtį išgyvenusiais žmonėmis, kurie supranta ir priima, nes kiekvienas išgyveno tą pačią skausmo ir netekties patirtį. Pasak vyskupo, tai skausmo universitetas, iš kurio galima daug ko išmokti, vieta, kurioje galima atrasti viltį.

(Ž/)

2025 liepos 08, 08:18