Irako ganytojas pakvietė liudyti apie kankinių užtarimu gautas malones
Mosulo sirų apeigų katalikų arkivyskupo Benedikto Younano Hanno potvarkiu 2025 m. birželį Mosulo ir kitose krašto katalikų parapijose paskelbtas oficialus prašymas pranešti apie šių dviejų kunigų kankinių užtarimu gautas malones. Surinkti liudijimai taps 2021 metais pradėtos beatifikacijos bylos dalimi. Galima pridurti, kad 2022 metais buvo atlikti DNR tyrimai ir patvirtinta, palyginus su iki šiol Irake gyvenančių jų giminaičių DNR, kad nedidelėje koplyčioje Karakošo apylinkėse palaidoti kūnai iš tiesų priklausė kunigams kankiniams. Jie buvo pagarbiai perkelti į vieną iš Karakošo Dievo Motinos bažnyčios šoninių koplyčių.
Tarp Irako katalikų taip pat svarstoma, kad dviejų sirų apeigų katalikų kankinių beatifikacijos byla galėtų būti sujungta su kitomis to laikotarpio kankinių bylomis. Pasaulyje yra žinoma apie I Pasaulinio karo kontekste įvykdytas armėnų žudynes Osmanų imperijoje. Daug valstybių oficialiai pripažino, kad tai buvo genocidas. Mažiau žinoma ir girdima apie tuo pačiu laikotarpiu ir dėl tų pačių motyvų Osmanų imperijos nurodymais įvykdytas kruvinas represijas prieš kitas etnines bei religines mažumas dabartinėse Turkijos, Irako, Sirijos, Irano teritorijose. Jų metu gyvybę prarado ne tik daugybė armėnų, bet ir sirų bei chaldėjų apeigų krikščionių. Kalbama apie dešimtis tūkstančių aukų, kurių bendras skaičius per I Pasaulinio karo metus galėjo pasiekti 250 000.
Itin skaudžiai nukentėjo dabartinėje Turkijoje esančių Mardino ir Sirto miestų gyventojai, kurių dauguma buvo įvairių Bažnyčių krikščionys, daug iš kurių – katalikai. 2025 metų birželį sukako 110 metų nuo Sirto chaldėjų apeigų kataliko arkivyskupo Ibrahimo Addai Schero ir kitų aštuonių jo vyskupijos kunigų kankinystės: jie visi gyvybės neteko tą patį 1915 metų birželį. Tų pačių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais Mardine, Sirte ir Širnake, kitame regiono mieste, nužudytos septynios šv. Kotrynos Sienietės seserys dominikonės iš Mosulo konvento, kaip ir dar trys chaldėjų apeigų kunigai bei vienas seminaristas. Tai tie, apie kurių kankinystės bei palaidojimo aplinkybes išliko liudijimai, kaip ir apie Urmijos, miesto Irane, chaldėjų apeigų katalikų arkivyskupo Tomo Audo ir jo vyskupijos kunigų žūtį 1918 m. nuo Osmanų imperijos karių rankos. Daugybė kitų dingo be pėdsakų. (RK / Vatican News)