Ir kunigui reikia atostog?; pails?j?s jis gali duoti daugiau
Kai vasaros saul? ima stipriau kaitinti, dauguma ?moni? ie?ko progos sustoti, atitrūkti nuo darbo ir rūpes?i?. Lygiai taip pat ils?tis reikia ir tiems, kuri? darbas yra pa?aukimo vykdymas – kunigams. Visuomen?je vis dar gajus ?sitikinimas, kad dvasininkai, atidav? savo gyvenim? Dievui, turi būti visada pasiekiami, nuolat pasireng? pad?ti, patarnauti per laidotuves, sutuokti, klausyti i?pa?in?i? ar guosti ken?ian?iuosius. Ta?iau ?mogus, net ir apsivilk?s sutan?, n?ra robotas, sako prancūzas vyskupas. Jis pastebi, kad pastaruoju metu da?niau kalbama apie kunig? psichologin? sveikat?. Ir ne veltui: vis daugiau dvasinink? patiria perdegim?, vieni?um? ar net depresij?. Kai kurie j? galiausiai nebeatlaiko.
Kunigyst? – tai ne tik Eucharistijos ?ventimas ar Evangelijos skelbimas. Tai ir buvimas su ?mon?mis, dalyvavimas j? d?iaugsmuose ir skausmuose. Tai tūkstan?iai ?inu?i?, skambu?i?, netik?t? pra?ym?. Kunigai da?nai vieni aptarnauja kelias parapijas, turi ?veikti didelius atstumus, lanko ligonius, rengia homilijas, organizuoja parapijos gyvenim?. Visas ?is aktyvumas, jei n?ra laiko atsikv?pti, nei?vengiamai veda ? fizin? ir emocin? i?sekim?.
Vyskupas Benoit Bertrand’as pasakojo, kad 2020 m. Prancūzijos vyskup? konferencija atliko i?sam? tyrim? apie kunig? sveikat?. Rezultatai privert? susim?styti: nors daugiau nei 90 proc. kunig? teig? esantys fizi?kai sveiki, beveik 20 proc. patyr? depresijos simptomus, o 2 proc. buvo akivaizd?iai perdeg?. Dar daugiau nerimo k?l? tai, kad 40 proc. dvasinink? jaut? nes? patenkinti savo atliekamu darbu. Tyrimas ne tik atskleid? problem? mast?, bet ir pad?jo suprasti, k? galima keisti.
Vyskupas sako, kad reikia kalb?ti apie nuovarg?, apie ribas, apie teis? pails?ti. Kunigai ne visada dr?sta pripa?inti, kad jiems sunku. Da?nai jie jau?ia, kad privalo būti stiprūs, kad silpnumo parodymas – tai tarsi nelojalumas savo tarnystei ar netgi Dievui. Ta?iau i? ties? yra prie?ingai – tik tas, kuris geba pasirūpinti savo sveikata, gali autenti?kai rūpintis kitais.
Poilsio svarba dvasininkui – ne ?iuolaikin? u?gaida. Apie poilsio poreik? liudija popie?i? pavyzd?iai: Jonas Paulius II, Benediktas XVI m?gdavo ils?tis kalnuose, o popie?ius Leonas XIV ?tai dviem savait?ms atsitrauk? ? Kastel Gandolf?. Tai buvo ne betikslis laiko leidimas, o brandos gestas. ?Tas, kuris pats nepailsi, nuvargina kitus“, – sako vyskupas Benoit Bertrand’as.
Po min?tojo tyrimo Prancūzijos vyskupijos ?m?si veiksm?: buvo skatinama, kad visi kunigai tur?t? savo psicholog?, buvo rengiami seminarai apie depresijos ir perdegimo po?ymius, kalbama apie dvasinio palyd?jimo svarb?. Taip pat – apie bendryst? tarp pa?i? kunig?. Did?iausias pavojus kunigui mūs? laikais – būti vienam. Tarpusavio palaikymas, draugi?kas pokalbis, bendros rekolekcijos ar net paprastas pabuvimas prie stalo tampa gyvybi?kai svarbūs.
Atsakomyb? rūpintis kunigais tenka ne tik vyskupams ar Ba?ny?ios struktūroms, bet ir visiems tikintiesiems. Vyskupas Bertrand’as ragina pasaulie?ius pasikviesti kunig? vakarien?s, parodyti nuo?ird? ?mogi?k? d?mes?. ?Kunigai yra pa?aukti i?klausyti kitus, bet ir jie patys turi būti i?klausomi.“
Svarbu ir tai, kad kunigai mok?t? kartais pasakyti ?Ne“. Pasak vyskupo, nuolatin? veikla, bes?lygi?kas atidumas kitiems gali vesti ? i?sekim?. Reikia dr?sos pasakyti: ?Atsipra?au, ?iuo metu negaliu. Atsisakymas – tai ne abejingumas, o s?moningas sprendimas tausoti save, kad v?liau gal?tum duoti daugiau.“ Poilsis kunigui – tai ne b?gimas nuo tarnyst?s, bet s?moningas gr??imas ? save, kad v?liau jis gal?t? dar labiau save aukoti kitiems. Pails?j?s ir atsigav?s kunigas tampa dar artimesniu tiems, kuriems tarnauja, su meile skelbia d?iaugsm? ir tikr?, gili?, autenti?k? Evangelijos ?ini?. Tik neapsunkusi ?irdis gali liudyti vilt?. (jm / Vatican News)
