Ba啪ny膷ios globaliuose Pietuose: tegul COP30 atne拧a tikr膮 pokyt寞
Liepos 1-膮j膮 拧io dokumento signatarus pri臈m臈 popie啪ius Leonas XIV. J寞 aplank臈 Lotyn懦 Amerikos ir Karib懦 vyskup懦 tarybos (CELAM) pirmininkas kardinolas Jaime Spengleris OFM i拧 Brazilijos, Azijos vyskup懦 konferencij懦 federacijos (FABC) pirmininkas kardinolas Felipe Neri Ferrao i拧 Indijos, Afrikos ir Madagaskaro vyskup懦 konferencij懦 simpoziumo (SECAM) pirmininkas kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu i拧 Kongo Demokratin臈s Respublikos.
Klimato kriz臈 yra skubi懦 veiksm懦 reikalaujanti realyb臈. Tai n臈ra tik technin臈 problema: tai egzistencinis teisingumo, orumo ir r奴pinimosi m奴s懦 bendrais namais klausimas. Turime apriboti pasaulin寞 at拧ilim膮 iki 1,5°C, kad i拧vengtume katastrofi拧k懦 padarini懦. Negalima atsisakyti 拧io tikslo. Pasauliniai Piet奴s ir jaunosios kartos jau dabar ken膷ia nuo at拧ilimo pasekmi懦.
鈥濵es atmetame netikrus sprendimus, tokius kaip 鈥炁綼liasis鈥� kapitalizmas, technokratija, gamtos suprekinimas ir ekstrakcionizmas, 寞tvirtinan膷ius i拧naudojim膮 ir neteisyb臋鈥�, 鈥� priduriama dokumente.
Globaliuose Pietuose gyvena per 500 milijon懦 asmen懦. Jei nieko nebus daroma, klimato at拧ilimas, daugiausia lemtas gobalios 艩iaur臈s, negr寞啪tamai paveiks 拧i懦 region懦 ekosistemas. Klimato kriz臈 virsta ir vertybi懦 krize, gimdan膷ia prievart膮. Mums reikia kompleksi拧ko teisingumo, pagarbaus 啪mogui, 啪moni懦 bendruomen臈ms ir gamtai. Mums reikia nauj懦 ekonomikos ir vystymosi modeli懦.
Dokumente yra atmetami tiek klimato at拧ilimo neigimas, tiek 寞vairios 鈥炁綼liosios鈥� politikos. Tiesa, kad yra b奴tina atsisakyti naftos i拧gavimu paremtos ekonomikos 鈥� d臈l ter拧al懦 i拧metimo, d臈l ekologini懦 sistem懦, u啪tikrinan膷io ir 啪moni懦 bendruomeni懦 i拧gyvenim膮, saugojimo. Ta膷iau tai, kas vadinama 鈥炁綼li膮ja ekonomika鈥�, da啪nai tetarnauja kai kurioms valstyb臈ms, kai kurioms korporacijoms, kai kurioms populiacijoms globali懦 Piet懦 s膮skaita 鈥� toliau, be pagarbos ekologijai, i拧gaunami ir i拧gabenami, 拧寞 kart膮 vardan 鈥瀍kologin臈s tranzicijos鈥�, tokie j懦 resursai kaip litis ar kobaltas, toliau did臈ja strukt奴rin臈 nelygyb臈 tarp globalios 艩iaur臈s ir globali懦 Piet懦, toliau nepaisoma 膷ia gyvenan膷i懦 lokali懦 bendruomeni懦 balso ir teisi懦. 鈥炁絘lioji ekonomika鈥�, tvirtinama dokumente, n臈ra tikras pokytis, kuriuo atsisakoma ankstesn臈s kapitalo ekonomikos sistemini懦 prie拧taravim懦, bet laipsni拧kas pastarosios modernizavimas, u啪tikrinantis tik ma啪umos, o ne vis懦 turt臈jim膮. Antai didieji ter拧臈jai toliau 寞 klimat膮 i拧meta 拧iltnamio efekt膮 kelian膷ias dujas, naudodamiesi 鈥炁綼li懦j懦 kredit懦鈥� sistema, sudaiktinusia mi拧kus ir net pat寞 or膮.
Energetin臈 tranzicija ir 啪aliosios politikos, pristatomas kaip atsakas 寞 aplinkos kriz臋, nesugeba per啪engti technokratine ir vartojimo paradigma paremto modelio rib懦. O mums reikia modelio, kuriuo ma啪inama perteklin臈 paklausa ir perteklinis vartojimas bei skatinama solidari, 啪iedin臈 ir gamtai atsigauti leid啪ianti ekonomika.
Afrikos, Azijos ir Lotyn懦 Amerikos 啪emyn懦 vyskup懦 asociacij懦 pirminink懦 pasira拧ytame dokumente raginama pripa啪inti globalios 艩iaur臈s etin臋, ekologin臋 ir materialin臋 skol膮 globaliems Pietums bei sudaryti istorin臋 s膮jung膮, kuri b奴t懦 paj臈gi i拧spr臋sti ekologinius, globalaus vystymosi ir teisingumo i拧拧奴kius.
鈥災甼v臈pti popie啪iaus Pranci拧kaus palikimo ir popie啪iaus Leono XIV raginimo gyventi integralia ekologija, laikantis teisingumo, taikos ir prana拧i拧kos dr膮sos, mes tvirtiname: m奴s懦 Ba啪ny膷ios pasaulio pietuose yra ne tik skausmo liudytojos, bet ir naujos ateities s臈klos. Tegul Dvasia suteikia mums vienyb臈s, dr膮sos ir 拧velnumo, b奴tin懦 toliau drauge austi Dievo karalyst臋 拧ioje su啪eistoje 沤em臈je鈥�, 鈥� ra拧oma dokumente. (RK / Vatican News)
