Bažnyčios globaliuose Pietuose: tegul COP30 atneša tikrą pokytį
Liepos 1-ąją šio dokumento signatarus priėmė popiežius Leonas XIV. Jį aplankė Lotynų Amerikos ir Karibų vyskupų tarybos (CELAM) pirmininkas kardinolas Jaime Spengleris OFM iš Brazilijos, Azijos vyskupų konferencijų federacijos (FABC) pirmininkas kardinolas Felipe Neri Ferrao iš Indijos, Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumo (SECAM) pirmininkas kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu iš Kongo Demokratinės Respublikos.
Klimato krizė yra skubių veiksmų reikalaujanti realybė. Tai nėra tik techninė problema: tai egzistencinis teisingumo, orumo ir rūpinimosi mūsų bendrais namais klausimas. Turime apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5°C, kad išvengtume katastrofiškų padarinių. Negalima atsisakyti šio tikslo. Pasauliniai Pietūs ir jaunosios kartos jau dabar kenčia nuo atšilimo pasekmių.
„Mes atmetame netikrus sprendimus, tokius kaip „žaliasis“ kapitalizmas, technokratija, gamtos suprekinimas ir ekstrakcionizmas, įtvirtinančius išnaudojimą ir neteisybę“, – priduriama dokumente.
Globaliuose Pietuose gyvena per 500 milijonų asmenų. Jei nieko nebus daroma, klimato atšilimas, daugiausia lemtas gobalios Šiaurės, negrįžtamai paveiks šių regionų ekosistemas. Klimato krizė virsta ir vertybių krize, gimdančia prievartą. Mums reikia kompleksiško teisingumo, pagarbaus žmogui, žmonių bendruomenėms ir gamtai. Mums reikia naujų ekonomikos ir vystymosi modelių.
Dokumente yra atmetami tiek klimato atšilimo neigimas, tiek įvairios „žaliosios“ politikos. Tiesa, kad yra būtina atsisakyti naftos išgavimu paremtos ekonomikos – dėl teršalų išmetimo, dėl ekologinių sistemų, užtikrinančio ir žmonių bendruomenių išgyvenimą, saugojimo. Tačiau tai, kas vadinama „žaliąja ekonomika“, dažnai tetarnauja kai kurioms valstybėms, kai kurioms korporacijoms, kai kurioms populiacijoms globalių Pietų sąskaita – toliau, be pagarbos ekologijai, išgaunami ir išgabenami, šį kartą vardan „ekologinės tranzicijos“, tokie jų resursai kaip litis ar kobaltas, toliau didėja struktūrinė nelygybė tarp globalios Šiaurės ir globalių Pietų, toliau nepaisoma čia gyvenančių lokalių bendruomenių balso ir teisių. „Žalioji ekonomika“, tvirtinama dokumente, nėra tikras pokytis, kuriuo atsisakoma ankstesnės kapitalo ekonomikos sisteminių prieštaravimų, bet laipsniškas pastarosios modernizavimas, užtikrinantis tik mažumos, o ne visų turtėjimą. Antai didieji teršėjai toliau į klimatą išmeta šiltnamio efektą keliančias dujas, naudodamiesi „žaliųjų kreditų“ sistema, sudaiktinusia miškus ir net patį orą.
Energetinė tranzicija ir žaliosios politikos, pristatomas kaip atsakas į aplinkos krizę, nesugeba peržengti technokratine ir vartojimo paradigma paremto modelio ribų. O mums reikia modelio, kuriuo mažinama perteklinė paklausa ir perteklinis vartojimas bei skatinama solidari, žiedinė ir gamtai atsigauti leidžianti ekonomika.
Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos žemynų vyskupų asociacijų pirmininkų pasirašytame dokumente raginama pripažinti globalios Šiaurės etinę, ekologinę ir materialinę skolą globaliems Pietums bei sudaryti istorinę sąjungą, kuri būtų pajėgi išspręsti ekologinius, globalaus vystymosi ir teisingumo iššūkius.
„Įkvėpti popiežiaus Pranciškaus palikimo ir popiežiaus Leono XIV raginimo gyventi integralia ekologija, laikantis teisingumo, taikos ir pranašiškos drąsos, mes tvirtiname: mūsų Bažnyčios pasaulio pietuose yra ne tik skausmo liudytojos, bet ir naujos ateities sėklos. Tegul Dvasia suteikia mums vienybės, drąsos ir švelnumo, būtinų toliau drauge austi Dievo karalystę šioje sužeistoje Žemėje“, – rašoma dokumente. (RK / Vatican News)