Ba?ny?ios globaliuose Pietuose: tegul COP30 atne?a tikr? pokyt?
Liepos 1-?j? ?io dokumento signatarus pri?m? popie?ius Leonas XIV. J? aplank? Lotyn? Amerikos ir Karib? vyskup? tarybos (CELAM) pirmininkas kardinolas Jaime Spengleris OFM i? Brazilijos, Azijos vyskup? konferencij? federacijos (FABC) pirmininkas kardinolas Felipe Neri Ferrao i? Indijos, Afrikos ir Madagaskaro vyskup? konferencij? simpoziumo (SECAM) pirmininkas kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu i? Kongo Demokratin?s Respublikos.
Klimato kriz? yra skubi? veiksm? reikalaujanti realyb?. Tai n?ra tik technin? problema: tai egzistencinis teisingumo, orumo ir rūpinimosi mūs? bendrais namais klausimas. Turime apriboti pasaulin? at?ilim? iki 1,5°C, kad i?vengtume katastrofi?k? padarini?. Negalima atsisakyti ?io tikslo. Pasauliniai Pietūs ir jaunosios kartos jau dabar ken?ia nuo at?ilimo pasekmi?.
?Mes atmetame netikrus sprendimus, tokius kaip ??aliasis“ kapitalizmas, technokratija, gamtos suprekinimas ir ekstrakcionizmas, ?tvirtinan?ius i?naudojim? ir neteisyb?“, – priduriama dokumente.
Globaliuose Pietuose gyvena per 500 milijon? asmen?. Jei nieko nebus daroma, klimato at?ilimas, daugiausia lemtas gobalios ?iaur?s, negr??tamai paveiks ?i? region? ekosistemas. Klimato kriz? virsta ir vertybi? krize, gimdan?ia prievart?. Mums reikia kompleksi?ko teisingumo, pagarbaus ?mogui, ?moni? bendruomen?ms ir gamtai. Mums reikia nauj? ekonomikos ir vystymosi modeli?.
Dokumente yra atmetami tiek klimato at?ilimo neigimas, tiek ?vairios ??aliosios“ politikos. Tiesa, kad yra būtina atsisakyti naftos i?gavimu paremtos ekonomikos – d?l ter?al? i?metimo, d?l ekologini? sistem?, u?tikrinan?io ir ?moni? bendruomeni? i?gyvenim?, saugojimo. Ta?iau tai, kas vadinama ??ali?ja ekonomika“, da?nai tetarnauja kai kurioms valstyb?ms, kai kurioms korporacijoms, kai kurioms populiacijoms globali? Piet? s?skaita – toliau, be pagarbos ekologijai, i?gaunami ir i?gabenami, ?? kart? vardan ?ekologin?s tranzicijos“, tokie j? resursai kaip litis ar kobaltas, toliau did?ja struktūrin? nelygyb? tarp globalios ?iaur?s ir globali? Piet?, toliau nepaisoma ?ia gyvenan?i? lokali? bendruomeni? balso ir teisi?. ??alioji ekonomika“, tvirtinama dokumente, n?ra tikras pokytis, kuriuo atsisakoma ankstesn?s kapitalo ekonomikos sistemini? prie?taravim?, bet laipsni?kas pastarosios modernizavimas, u?tikrinantis tik ma?umos, o ne vis? turt?jim?. Antai didieji ter??jai toliau ? klimat? i?meta ?iltnamio efekt? kelian?ias dujas, naudodamiesi ??ali?j? kredit?“ sistema, sudaiktinusia mi?kus ir net pat? or?.
Energetin? tranzicija ir ?aliosios politikos, pristatomas kaip atsakas ? aplinkos kriz?, nesugeba per?engti technokratine ir vartojimo paradigma paremto modelio rib?. O mums reikia modelio, kuriuo ma?inama perteklin? paklausa ir perteklinis vartojimas bei skatinama solidari, ?iedin? ir gamtai atsigauti leid?ianti ekonomika.
Afrikos, Azijos ir Lotyn? Amerikos ?emyn? vyskup? asociacij? pirminink? pasira?ytame dokumente raginama pripa?inti globalios ?iaur?s etin?, ekologin? ir materialin? skol? globaliems Pietums bei sudaryti istorin? s?jung?, kuri būt? paj?gi i?spr?sti ekologinius, globalaus vystymosi ir teisingumo i??ūkius.
??kv?pti popie?iaus Pranci?kaus palikimo ir popie?iaus Leono XIV raginimo gyventi integralia ekologija, laikantis teisingumo, taikos ir prana?i?kos dr?sos, mes tvirtiname: mūs? Ba?ny?ios pasaulio pietuose yra ne tik skausmo liudytojos, bet ir naujos ateities s?klos. Tegul Dvasia suteikia mums vienyb?s, dr?sos ir ?velnumo, būtin? toliau drauge austi Dievo karalyst? ?ioje su?eistoje ?em?je“, – ra?oma dokumente. (RK / Vatican News)
