MAP

Didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas Didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas 

Ukrainos graikų katalikų vadovas: esame ne teritorija, bet nedaloma gyva tauta

Ukrainos Graikų Katalikų žԲč sekmadienį, birželio 1 d., šventė Pirmojo visuotinio Nikėjos susirinkimo tėvų sekmadienį. Šis kasmetinis liturginis minėjimas šiemet ypatingas, nes minime to pirmojo susirinkimo 1700 metų sukaktį.

Didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas, vadovaudamas Dieviškajai liturgijai Kyjivo Kristaus Prisikėlimo katedroje, priminė, kad iš Nikėjos susirinkimo, vykusio lygiai prieš 1700 metų, vyskupai į savo vietines žԲčs parsivežė Tikėjimo išpažinimą, kurį apaštalai paliko kaip raktą į Dievo valios supratimą. Nuo to laiko kiekviena vietinė žԲč šio Tikėjimo išpažinimo mokė ir iki mūsų dienų tebemoko savo katechumenus, kurie rengiasi Krikštui.

Pasak arkivyskupo, Nikėjos susirinkimas iš tiesų buvo istorinis įvykis. Per jį pasireiškė vienybė, kurios meldė mūsų Viešpats ir Gelbėtojas. Per susirinkimą paskelbto Tikėjimo išpažinimo žodžiai pasiekė mus, gyvenančius dabartiniais laikais. Minėdami Nikėjos susirinkimo tėvų atminimą, šiandien švenčiame ir išpažįstame tą patį tikėjimą, kurį jie šventė ir išpažino. Turime galimybę išgyventi tą patį džiaugsmą dėl Viešpaties Jėzaus Kristaus, kurį apaštalai skelbė iki pat žemės pakraščių. „Prisimindami Nikėjos pirmojo susirinkimo tėvus, šiandien melskimės už Kristaus Bažnyčios vienybę, nes šis Tikėjimo išpažinimas yra pamatas siekiant prarastos vienybės“, – sakė arkivyskupas ir ragino teologus bei istorikus jubiliejiniais 2025 m. padėti žmonėms geriau susipažinti su Nikėjos susirinkimu, atrasti jame mūsų istorijos ir tikėjimo turtingumą.

Arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas sekmadienį taip pat dalyvavo katalikų televizijos kanalo laidoje ir kalbėjo apie galimų taikos derybų perspektyvas. „Mes esame ne teritorija, kurią būtų galima dalinti, bet gyva tauta, kuri yra nedaloma“, – sakė arkivyskupas ir aiškino, kad dabartiniu metu tarp įvairių pareiškimų ir komentarų, susijusių su taikos derybomis, jis pasigenda aiškios diskusijos apie žmogaus teises, ypač apie prigimtinę teisę į religijos laisvę. Šiandien būtina kalbėti apie okupuotose teritorijose gyvenančių žmonių teisę į gyvybę ir asmens neliečiamybę. Tačiau taip pat būtina kelti jų, kaip tikinčiųjų, teisių klausimą. Ukrainos Graikų Katalikų žԲč neteko beveik šimto savo parapijų. „Kas kalbės apie žmonių prigimtinę teisę praktikuoti tikėjimą tose teritorijose, kurios dabar yra okupuotos? Kas kalbės apie patirtų skriaudų atlyginimą?“ – klausė arkivyskupas, paaiškindamas, kad jis turi galvoje ne tik materialinę žalą, bet pirmiausia patirtas žmogiškąsias bei dvasines skriaudas. „Kaip galima kalbėti apie teisingus susitarimus, jei nusikaltėlis lieka nenubaustas? Jei taip ir toliau bus, vadinasi, nebus taikos.“

Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas priminė popiežiaus Leono XIV žodžius, kad taika turi būti teisinga. „Taikos susitarimų vaisius turėtų būti galimybė oriai gyventi ir vystytis savo žemėje ir būti ramiems, kad daugiau niekas negrės – nei iš dangaus, nei iš žemės, nei iš jūros, kad niekas nesikėsins į mūsų teises ir mūsų gyvybę.“ (jm / Vatican News)

2025 birželio 02, 15:25