MAP

Vitražas „Švč. Jėzaus Širdis“ Vitražas „Švč. Jėzaus Širdis“ 

Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (birželio 22 d.)

Birželio 18 d. Kaune buvo surengta arkivyskupijos kunigų ugdymo konferencija. Joje aptartas temas išsamiai pristato Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba.
Giedrius Tamaševičius. Savaitė Lietuvoje (birželio 22 d.)

Pirmojoje konferencijos dalyje pranešimą skaitęs dr. Gabrielius E. Klimenka pabrėžė, koks svarbus yra  Bažnyčios vaidmuo susidūrus su ekstremaliomis situacijomis. Jis ragino kunigus pasirūpinti bent minimaliais praktiniais mokymais, pasikviesti į juos paramedikų, Raudonojo Kryžiaus, ugniagesių gelbėtojų, kariškių, šaulių ar policininkų, nes net ir dėl vienos paskaitos, elementarių žinių atnaujinimo parapija jau bus šiek tiek saugesnė, o įgytos žinios pravers gelbėjant žmogaus gyvybę taip pat ir kasdienybėje.  

Antrojoje konferencijos dalyje kun. dr. Gediminas Jankūnas dalyviams pristatė paskutinę popiežiaus Pranciškaus encikliką – „Dilexit nos“.

„Kunigystė – ne funkcija, bet perkeista širdis. Širdis yra esminis „pastoracinis centras“. Enciklika ragina sugrįžti prie širdies kaip žmogiškojo centro“, – pabrėžė pranešėjas, atkreipdamas dėmesį, jog širdis – mūsų tapatybės centras – yra ir nuoširdumo buveinė, kur nėra vietos apgaulei ar apsimetinėjimui.

Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kunigams priminė poreikį informuoti bendruomenes apie svarbius birželio susitikimus Kaune – Devintinių procesiją, arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo dieną, Miesto misijas, šv. Mišias už kunigų šventėjimą bei Vilties šventę.

Naujai kadencijai Lietuvos vyskupų konferencijos patvirtintas VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas diakonas dr. Benas Ulevičius atkreipė kunigų dėmesį į fakultete įgyvendinamą studijų formų įvairovę bei pastangas ugdyti gerus specialistus mokykloms, katechetinei, pastoracinei veiklai, paragino atpažinti tokių studijų kandidatus bei nukreipti juos tinkama linkme.

Telšių vyskupijos kurija praneša apie birželio 19 dieną vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos didžiojoje salėje įvykusį vyskupijos kunigų susirinkimą. Pagrindinį pranešimą jame skaitė VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas diakonas dr. Benas Ulevičius. Pasitelkdamas vaizdingas schemas bei įvairius palyginimus net iš fizikos srities gilinosi į temą „Kodėl Kristus mirė?“

Antrojoje susitikimo dalyje buvo aptarti Žemaičių Kalvarijos atlaidų organizaciniai klausimai. Vyskupas Algirdas Jurevičius taip pat padėkojo kunigams už jaunuolių ruošimą Sutvirtinimo sakramentui. Jis džiaugėsi tuo, kad šiemet Telšių vyskupijoje Sutvirtinimą jau priėmė 2 896 asmenys, o iki metų pabaigos jų turėtų būti dar daugiau.

Apie tai, ką reiškia šiandien būti krikščionimi svarsto br. Jokūbas Marija Goštautas OP. Straipsnyje „Ieškantis žmogus“, kurį skelbia Bernardinai.lt, jis atkreipia dėmesį į tai, kad buvimas Dievo įrankiu visų pirma yra žmogų keičiantis santykis:

„Mes manome, kad darbai, veiklos ir institucijos suvienija žmones, bet taip niekada nebuvo istorijoje. Jei bendruomenėje ar parapijoje yra žmonių, kurie atrado, kad gyvenimas juos apšviečia iš vidaus, kad jis dovanoja santykį su Dievu, tokia bendruomenė tampa įtraukianti, tampa Kristaus gyvenimo grožio išraiška. Kitaip ji bus susitikimų, verslo susirinkimų, iš kurių išeini toks, koks atėjai, vieta. Liūdna vieta, be gyvybės, be šviesos.

Reikia dirbti su tais, kurie trokšta. Yra daug žmonių, kurie nori pažinti Kristų, kurie Jo trokšta, bet neranda su kuo apie tai pasikalbėti, neranda, kas parodytų kelią. Jei bendruomenės vadovas ar parapijos kunigas yra tėvas, draugas Dvasioje, tada Dievas apsireiškia. Jis suburia žmones ieškojimui ir bendrystei. Vis dar dažnai mūsų sielovada yra individualistinė, o žmonės ieško bendrystės. Žmogus iš esmės yra trejybinis – jis negali gyventi ir augti būti be kito“, – primena br. Jokūbas Marija Goštautas OP.

Praėjusį pirmadienį Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė platformoje Substack pasidalijo „Mažosios studijos“ eteryje nuskambėjusiu komentaru „Apie gedulą ir viltį“:

„Be vilties neįmanoma nei auginti vaikų, nei ginti Tėvynės, nes ji yra vienintelis tiesioginis mūsų ryšys su ateitimi. Ir gal truputį nesmagu pripažinti, kad gyvename laikais, kai apie tai apskritai susimąstome − juk tikrai yra buvę daug didesnio optimizmo epochų, ankstesnių kartų, kurios į ateitį veržte veržėsi, o ne gūžėsi jos akivaizdoje. Mes apimti nihilizmo, rezignacijos, gedulo, nerimo ir baimės, įsikibę savo menkumo ir, geriausiu atveju, kokios nors nostalgijos, tad nenustebčiau, jeigu tarp mūsų nemažai tokių, kuriems net ir šių Jubiliejinių metų vilties piligrimystės ir šventės – vien žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Tikra, rūsti viltis šiandien sukandusi dantis tveria Ukrainos apkasuose, Los Andželo gatvėse, Baltarusijos kalėjimuose, migrantų stovyklose, visų keikiamos demokratinės valdžios kabinetuose. Bet kartais – galiu pati paliudyti – išsipildo didžiausios viltys, tokios, kurių nė sau nesugebėjai pripažinti“, –  komentare apie gedulą ir viltį rašo Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.

Giedrius Tamaševičius

2025 birželio 22, 13:27