Savait臈 Lietuvoje. Spaudos ap啪valga (bir啪elio 15 d.)
Bir啪elio 14-膮j膮 Gedulo ir vilties dienos proga Vilniaus arkikatedroje aukot懦 Mi拧i懦 homilijoje Vilniaus arkivyskupas Gintaras Gru拧as kviet臈 susieti skausming膮 m奴s懦 拧alies istorijos laikotarp寞 su 啪vilgsniu 寞 palaimint膮 dabart寞 ir 寞 vilting膮 ateit寞.
鈥濭edulo ir vilties ry拧ius padeda suprasti ir kitas 拧ios dienos min臈jimas. 艩iandien liturginiame kalendoriuje 鈥� palaimintojo Teofiliaus Matulionio diena. Jis mums yra tap臋s m奴s懦 praeities 鈥� tremties, vargo, skausmo 鈥� pavyzd啪iu. Savo vyskupi拧kai tarnystei jis pats pasirinko 拧奴k寞 鈥濸er kry啪i懦 寞 啪vaig啪des鈥�. Ir per savo i拧gyvent膮 kan膷i膮 pakilo 寞 altoriaus garb臋.
Gedulas ir viltis, m奴s懦 kan膷ios ir m奴s懦 pergal臈s yra tampriai susij臋 J臈zuje Kristuje. Jis yra tikrasis gedulo ir vilties pavyzdys. Jo patirtos kan膷ios ir mirties ant kry啪iaus metu mokiniai patyr臈 gedul膮, o prisik臈limas ne tik atne拧臈 d啪iaugsm膮, bet ir padovanojo gili膮 vilt寞. Vilt寞, vedan膷i膮 寞 am啪in膮j膮 laim臋 ir kvie膷ian膷i膮 tapti vilties piligrimais鈥�, 鈥� homilijoje primin臈 Vilniaus arkivyskupas.
鈥濧拧 tikiu鈥� 鈥� tai br. Jok奴bo Marijos Go拧tauto OP straipsnio pavadinimas. Bir啪elio 13 d. j寞 paskelb臈 dienra拧tis Bernardinai.lt
鈥濻uprantu, kad ka啪kas yra nutr奴k臋 m奴s懦 visuomen臈je, nes vieniems tik臈jimas yra daugi懦 daugiausia minties darinys, o kitiems 鈥� tik tam tikras jausminis analgetikas. Atrodo, kad ka啪kuriuo istorijos laikotarpiu 寞vyko skilimas, o mes tesame tik ka啪kokio seno 啪aidimo dalyviai. I拧 ka啪kur i拧lenda nuojauta, kad m奴s懦 pasaulis nutrauk臈 ry拧寞 tarp Dangaus ir 啪em臈s, tarp 拧ventyb臈s ir profani拧kumo, tarp sakralumo ir pasaulio reikalo. Bet 啪mogus juk b奴tent ir yra b奴tyb臈 tarp Dangaus ir 啪em臈s. Jis yra ry拧ys, kuris susieja sakralum膮 su pasaulieti拧kumu, Diev膮 鈥� su pasauliu.
Tad, jeigu 啪mogaus siela neb臈ra susijusi su savo dievi拧kuoju Mylimuoju, gyvenimas netenka 啪avesio, o protas tampa tik 寞rankiu, negailestingu analiz臈s skalpeliu, technin臈s minties generatoriumi. 鈥濳am keliauti 寞 M臈nul寞, 鈥� sak臈 André Malraux, 鈥� jeigu tai yra tik tam, kad nusi啪udytum?鈥� Manau, mums reikia atgauti vaiko, poeto, 寞simyl臈jusiojo, mistiko 啪vilgsn寞. Ir tai padaryti gali tik Dievo ilgesys鈥�, 鈥� ra拧o brolis dominikonas, i拧sakydamas vilt寞, kad besimeld啪ian膷ios bendruomen臈s, 拧eimos ir 拧eim懦 grup臈s, mylintys pa拧v臋stieji broliai ir seserys, rekolekcij懦 vietos liudija Lietuvoje bundant寞 tik臈jim膮.
鈥炁爒entieji metai ir religinis turizmas鈥� 鈥� straipsn寞 拧ia tema 啪urnale 鈥濳elion臈鈥� skelbia prof. Irena Vai拧vilait臈, primindama, kad 拧iuos metus popie啪ius Pranci拧kus paskyr臈 Vil膷iai, atsiliepdamas 寞 pasaulio i拧gyvenama netikrum膮 ir suglumim膮 kylant kriz臈ms ir vykstant did啪iul臈ms permainoms.
鈥濾iltis yra pasitik臈jimas Dievu, kuris Aprei拧kimu mums visuose i拧m臈ginimuose pa啪ad臈jo savo i拧tikimyb臋 ir j膮 atskleid臈 savo S奴nuje, sugr膮啪inusiame mums Dievo vaik懦 寞s奴nyst臋. 艩ventieji metai n臈ra religinis turizmas, j懦 skelbiama viltis n臈ra apie rytoj懦. Dievas su mumis yra dabar ir 膷ia. Prisiimdami Vilties maldinink懦 vard膮 mes siekiame atpa啪inti Jo Meil臋, Jo buvim膮 拧alia. Tad ir piligrimyst臈 寞 Rom膮, kur savo vilt寞 liudijo apa拧talai, kankiniai ir 拧ventieji, ir maldingas jubiliejaus ba啪ny膷i懦 Lietuvoje ar kituose kra拧tuose lankymas yra atgailos ir atsigr臋啪imo bei atpa啪inimo, kas yra m奴s懦 viltis, m奴s懦 dalis, ne nukelianti 寞 neapibr臈啪t膮 ateit寞, o 寞拧aknijanti dabartyje, 拧iandienoje, kurioje jau turime tai, kas mums visi拧kai u啪 dyk膮 duota 鈥� I拧ganymo malon臋鈥�, 鈥� naujausiame 啪urnalo 鈥濳elion臈鈥� numeryje ra拧o prof. Irena Vai拧vilait臈.
Pareng臈 Giedrius Tama拧evi膷ius
