Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (birželio 1 d.)
Pirmąjį birželio sekmadienį Lietuvoje minimos Tėvo dienos proga dienraštis Bernardinai.lt skelbia straipsnį apie dvasinę tėvystę ir palydėjimo tarnystę. Čia kalbinamas Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. dr. Andrius Končius dalijasi savo patirtimi ir įvardija, į ką būtina atsižvelgti žmogui, siekiančiam dvasinio palydėjimo.
„Ištyrus savo vidinius siekius, pirmas žingsnis yra visai ne paties žmogaus paieškos, bet malda. „Šventoji Dvasia ir Dangiškasis Tėti, atrodo, kad šiuo metu man reikalingas palydėjimas, prašau ir meldžiuosi, kad atsiųstum ar parodytum į ką galėčiau kreiptis“, – tokiai maldai kvietė pašnekovas, pridurdamas, kad tam tikrais atvejais dvasiniu palydėtoju gali tapti ir artimas bičiulis.
„Tai gali būti kunigas, vienuolis ar pasaulietis, svarbu tik tai, kad žmogus turėtų tam tikrą patirtį, kuria galėtų atliepti į dvasinę draugo kelionę. Pašnekovas priminė ir kelias labai svarbias taisykles – privataus gyvenimo saugojimą bei laisvą valią. Palydovas gali tik pasiūlyti ir pakviesti, o sprendimą priima jau pats tikintysis“, – rašoma Aurelijos Plokštytės parengtoje publikacijoje.
„Pati didžiausia, iškilmingiausia ir viso dėmesio verta tėvystė yra Dangiškojo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus santykis. Jėzus ne kartą meldėsi kreipdamasis į Tėvą, o Jo paskutiniai žodžiai buvo „Tėve, į Tavo rankas pavedu savo dvasią“ (Lk 23, 46). Dvasinė tėvystė yra ne tik žemiško gyvenimo kokybės pagerinimas, tai nukreipta į viltį išvysti Tėvo veidą amžinybėje ir Jį šlovinti kartu su visais angelais ir šventaisiais“, – teigia Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. dr. A. Končius.
Šią savaitę viešojoje erdvėje kilus nepasitenkinimui dėl sprendimo neleisti bažnyčiose atlikti koncertinę programą „Čiurlionio dainų banga“, žiniasklaidoje atsinaujino diskusija apie tai, kas yra liturginė, sakralinė muzika, kokiems muzikiniams kūriniams dera skambėti bažnyčiose rengiamuose koncertuose. Dienraštyje Bernardinai.lt šiuo klausimu pasisakė Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius kun. dr. Vilius Sikorskas:
„Reikia prisiminti, kad mūsų katalikų tradicija yra labai griežta, o Lietuvos vyskupų konferencija tai aiškiai apibrėžia: bažnyčiose gali skambėti tik muzika, kilusi iš religinio įkvėpimo. Tai reiškia, kad galima atlikti šventųjų Mišių tekstus, biblinius ar kitus religinius liturginius tekstus. Tokia muzika gali būti įvairių formų, tačiau jeigu ji nedera liturgijai (pavyzdžiui, yra per ilga ar netinkamo pobūdžio), gali būti atliekama ne pamaldų metu – tada ji atlieka savo funkciją ir yra leistina pagal instrukciją“.
Kun. V. Sikorskas neatmetė galimybės, kad vertinimas dėl Čiurlionio muzikos tikimo bažnytinei erdvei ateityje galėtų keistis:
„Kalbant apie Čiurlionio muziką, tai turėtų įvertinti Lietuvos vyskupų konferencija ir specialistai – tik jie arba vietos vyskupas gali suteikti leidimą šiai muzikai skambėti bažnyčioje. Juk greičiausiai Čiurlionio muzika nėra tiesiogiai įkvėpta liturginių tekstų ar pačios liturgijos, tačiau gali būti, kad ateityje ji bus taip priimama – kaip nutiko su Bachu. Svarbiausia, kad muzika atitiktų harmoniją, nuotaiką, dvasingumą ir turėtų vietą bažnyčios erdvėje“, – dienraščiui Bernardinai.lt kalbėjo Kauno sakralinės muzikos mokyklos direktorius.
Gegužės 29 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko konferencija „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“. Tai tęstinės iniciatyvos „Svarbus reikalas“ dalis, kuri siekia gilintis į piktnaudžiavimo klausimus ir skatinti platesnį viešą diskursą apie galimybes tirti bei įveikti šiuos skaudžius reiškinius. Konferencijoje buvo nagrinėjamos tyrimų galimybės bei kliūtys, su kuriomis susiduriama siekiant išsiaiškinti piktnaudžiavimo mastą Bažnyčioje. Pasak organizatorių, istoriniai šaltiniai, archyvų prieinamumas ir institucinis bendradarbiavimas šiuose procesuose yra esminiai, tačiau Lietuvoje tyrimų perspektyvos išlieka labai ribotos. Lietuvių katalikų mokslo akademijos, Nacionalinės bibliotekos ir iniciatyvos „Svarbus reikalas“ organizuotas renginys išsamiai pristatomas Ritos Bagdonaitės parengtoje publikacijoje, kurią skelbia dienraštis Bernardinai.lt.
Parengė Giedrius Tamaševičius