Popie啪iaus sveikinimas Anglijos ir Velso, 艩kotijos ir Airijos 鈥濪ienos u啪 gyvyb臋鈥� dalyviams
鈥濳an膷ios sl臈pinys, kur寞 savo gyvenimuose patiria daugyb臈 啪moni懦, malon臈s gali b奴ti paverstas Vie拧paties artumo patirtimi, nes Dievas visada yra su ken膷ian膷iaisiais ir veda mus taip, kad per jo meil臋 ir artum膮 suvoktume gilesn臋 gyvenimo prasm臋鈥�, 鈥� pa啪ymima telegramoje.
Pasak kardinolo P. Parolino, popie啪ius meld啪iasi, kad bendras liudijimas apie Dievo duot膮 kiekvieno be i拧imties asmens orum膮 ir 拧velnus, tarsi Kristaus, sunkiai sergan膷i懦 啪moni懦 palyd臈jimas skatint懦 visus visuomen臈s narius ginti, o ne griauti civilizacij膮, pagr寞st膮 autenti拧ka meile ir tikra u啪uojauta, patiki 鈥濪ienos u啪 gyvyb臋鈥� dalyvius Marijos, Gerosios Patar臈jos, u啪tarimui ir visiems suteikia savo apa拧talin寞 palaiminim膮.
*
鈥濪ienos u啪 gyvyb臋鈥� 啪inioje Anglijos ir Velso, 艩kotijos ir Airijos katalik懦 ganytojai ra拧o apie kan膷ios, kurios nuo pat istorijos prad啪ios niekada netr奴ko, i拧拧奴k寞. Per televizijos ir socialin臈s 啪iniasklaidos priemones matome vis膮 pasaulio kan膷i膮. Kan膷iai, rodos, spaud啪iant i拧 vis懦 pusi懦 鈥� pandemijos, karas, benamyst臈, smurtas gatv臈se, priklausomyb臈s 鈥� daug kam sunku 寞啪velgti gyvenimo prasm臋.
O ir mes patys, da啪nai be jokio 寞sp臈jimo, kai 寞 m奴s懦 pa膷i懦 gyvenimus 寞siver啪ia sunki liga, patenkame 寞 kov膮. Vienu ar kitu gyvenimo momentu kan膷ia palie膷ia kiekvien膮 啪mog懦 kaip liga, gedulas, netektis. J膮 sukelia ne tik fizinis skausmas, bet ir emocin臈 kan膷ia, taip pat 鈥瀞ielos skausmas鈥�, 寞skaitant nevilt寞.
Krik拧膷ionys n臈ra apsaugoti nuo 拧io sl臈pinio, ir mes da啪nai ne啪inome, kaip geriausiai 寞 j寞 reaguoti ir kur rasti vilties.
鈥濾iltis neapgauna, nes Dievo meil臈 yra i拧lieta m奴s懦 拧irdyse 艩ventosios Dvasios, kuri mums duota鈥�, 鈥� ra拧o apa拧talas Paulius, kviesdamas suprasti, kad krik拧膷ioni拧koji viltis n臈ra naivus optimizmas, bet veikiau nepalau啪iamas pasitik臈jimas visada su mumis esan膷io Dievo galia ir buvimu. Tokia viltis gali atsispirti ir 啪mogi拧kosios kan膷ios tamsai, net 寞啪velgti, kas yra u啪 jos. Tai 寞manoma, nes krik拧膷ioni拧koji viltis remiasi Dievu, kuris yra Meil臈 ir kurio meil臈 kasdien mus pasiekia ir padeda pakilti.
R奴pinimasis ligoniais ir ken膷ian膷iaisiais buvo J臈zaus tarnyst臈s centre. Savo mokinius jis mok臈 b奴ti tais, kurie pasilenkia prie ken膷ian膷io ir aptvarsto jo 啪aizdas kaip palyginimo samarietis. Be to, J臈zus gyd臈 ne vien k奴n膮, bet ir dvasi膮, kviesdamas ir mus elgtis taip pat.
Visada turime stengtis palengvinti kan膷i膮. Vis d臈lto yra daug atvej懦, kai kan膷ios ne寞manoma panaikinti ir telieka j膮 i拧tverti. Kaip tam suteikti prasm臋? Teiginys, kad geriau mirti nei kent臈ti, kai kuriuos 啪mones ver膷ia manyti, jog eutanazija ar savi啪udyb臈 su pagalba gali b奴ti didesn臈s atjautos gestas.
Ta膷iau mes, krik拧膷ionys, sekame paskui J臈z懦, kuris vis膮 savo gyvenim膮, taip pat ir kan膷i膮, gyveno pasitik臈damas, kad T臈vas j寞 myli ir prikels, taip ir 寞vyko. Kry啪ius, kurio J臈zus nepra拧臈 ir kurio nenusipeln臈 jokiu veiksmu, tapo vilties 啪enklu nesuskai膷iuojamiems milijonams 啪moni懦 kiekvienoje kartoje.
J臈zaus mirtis ir prisik臈limas skatina mus tik臈ti, kad kan膷ios pa啪enklintas gyvenimas n臈ra beprasmis ar absurdi拧kas, bet, jei jis i拧gyvenamas dosniai ir kantriai, yra kupinas prasm臈s, kaip liudija 拧ventieji. Netrukus 拧ventuoju skelbsimas jaunasis Karolis Akutis suprato, kad su Kristaus kan膷ia d臈l pasaulio suvienyta nuosava kan膷ia yra malon臈s perkei膷iama. Daug i拧 m奴s懦 esame pa啪in臋 啪moni懦, kuriems kan膷ia nebuvo vilties pabaiga, bet, prie拧ingai, pri臈mus kan膷i膮 ji tapo keliu augti ir, galiausiai, eiti link Prisik臈limo.
鈥炁爄懦 met懦 鈥濪iena u啪 gyvyb臋鈥� 鈥� tai kvietimas melstis u啪 ken膷ian膷iuosius ir likti su jais kaip gerasis samarietis, liudijant unikali膮 ir nepakartojam膮 j懦 vert臋鈥�, 鈥� ra拧o ganytojai, d臈kodami visiems sveikatos apsaugos darbuotojams, kapelionams ir slaugams. (RK / Vatican News)
