杏MAP导航

Namas, kuriame jis gim臈, yra visai netoli Lisabonos katedros.

  (ANSA)

漠vair奴s 拧v. Antano garbei surengti min臈jimai prasid臈jo jau bir啪elio prad啪ioje, j懦 temos buvo susietos su 2025 m. Jubiliejumi bei jubiliejine vilties tema, o j懦 kulminacija, pasak programos, bir啪elio 12 d. vakaro eisenos Lisabonos kvartaluose ir bir啪elio 13 d. 鈥� tai nedarbo diena 鈥� pavakario procesija Portugalijos sostin臈s gatv臈mis su 拧v. Antano, rankose laikan膷io K奴dik臈l寞 J臈z懦, statula prie拧akyje, taip pat 寞vairios i拧kilmingos liturgin臈s pamaldos bir啪elio 12鈥�13 dienomis.

艩v. Antano min臈jimai Portugalijoje, kuriuose ry拧k奴s liaudies pamaldumo ir tradicij懦 akcentai, primena 拧io viduram啪i懦 拧ventojo gyvenimo ir misijos pob奴d寞 鈥� jis buvo kar拧tas ir i拧kalbus pamokslininkas, peln臋s didel寞 啪moni懦 pripa啪inim膮 ir pagarb膮.

鈥濬estas de Santo António 2025鈥� (艩v. Antano dien懦 2025) bir啪elio 12 d. eisenose dalyvavo de拧imtys spalvingai apsirengusi懦 kolektyv懦 bei daug 啪i奴rov懦. Speciali komisija sprend臈, kuri i拧 j懦 buvo 寞sp奴dingiausia. Simboli拧kai bir啪elio 13 dienos procesijos Lisabonos gatv臈mis metu prisijungia kiti miesto ba啪ny膷iose gerbiami 拧ventieji. Tradici拧kai, prie 拧v. Antano ba啪ny膷ios Lisabonoje pranci拧konai dalijo 鈥炁爒. Antano duon膮鈥�. Bir啪elio 13 dienos vidudien寞 Lisabonos vyskupas ir patriarchas Rui Manuelis Sousa Valério aukojo Mi拧ias 艩v. Antano ba啪ny膷ioje, laimino j懦 dalyvius su 拧v. Antano relikvija.

Kaip min臈ta, 艩v. Antanas yra paskelbtas Ba啪ny膷ios mokytoju 鈥� tai rei拧kia, kad 叠补啪苍测膷颈补 pripa啪寞sta, kad jo mokymas yra naudingas visiems, ne vien jo laikme膷io, tikintiesiems. Kai 1946 m. popie啪ius Pijus XII paskelb臈 Antan膮 Ba啪ny膷ios daktaru, suteik臈 jam 鈥瀍vangeli拧kojo mokytojo鈥� titul膮, nes jo ra拧tuose ir pamoksluose atsiskleid啪ia Evangelijos gaivumas ir gro啪is.

*

K膮 tik pra臈jusi懦 Sekmini懦 拧viesoje galima pacituoti vieno 拧v. Antano pamokslo eilutes, kurios skaitomos bir啪elio 13 d. Valand懦 liturgijoje:

鈥濳as yra pripildomas 艩ventosios Dvasios, tas prabyla 寞vairiomis kalbomis. 漠vairios kalbos 鈥� tai 寞vair奴s b奴dai liudyti Krist懦, kitaip sakant, tai nuolankumas, neturtas, kantryb臈 ir klusnumas, kuriais prabylame tada, kai, patys jais gyvendami, juos rodome kitiems. Kalba yra gyvastinga, kai prabyla darbai. Meld啪iu, tenutyla 啪od啪iai, teprabyla darbai. 沤od啪i懦 mes turime aps膷iai, ta膷iau stokojame darb懦, tod臈l ir esame Vie拧paties peikiami, nes jis i拧peik臈 figmed寞, ant kurio nerado n臈 vaisiaus, o tik lapus. 鈥濸amokslininkui, 鈥� sak臈 Grigalius, 鈥� yra duotas 寞statymas elgtis taip, kaip jis pamokslauja.鈥� Veltui 寞statymo i拧manymu giriasi tas, kuris darbu 啪lugdo jo moksl膮.

Ta膷iau apa拧talai kalb臈jo, kaip 艩ventoji Dvasia dav臈 jiems prabilti. Palaimintas, kuris kalba, kaip jam duoda 艩ventoji Dvasia, o ne jo siela! Ta膷iau pasitaiko toki懦, kurie kalba i拧 savo dvasios, gvelbia kit懦 啪od啪ius, pateikia juos it savus ir pasisavina. Apie tokius ir apie 寞 juos pana拧ius 啪mones Vie拧pats skelbia Jeremijo prana拧yst臈je: A拧 prie拧 prana拧us, kurie vagia mano 啪od啪ius vienas i拧 kito. Taip, a拧 prie拧 prana拧us, 鈥� tai Vie拧paties 啪odis, 鈥� kurie mala lie啪uviais kartodami: 鈥濼aip kalba Vie拧pats.鈥� Taip, a拧 prie拧 prana拧us, kurie skelbia skandalingus sapnus, 鈥� tai Vie拧paties 啪odis, 鈥� ir suved啪ioja mano taut膮, kartodami savo melus ir tu拧膷iai girdamiesi. Nei a拧 juos siun膷iau, nei 寞galiojau. Jie neduoda 拧iai tautai jokios naudos, 鈥� tai Vie拧paties 啪odis.

Tad kalb臈kime, kaip 艩ventoji Dvasia mums dav臈 prabilti, nuolankiai ir maldingai pra拧ydami jos i拧lieti savo malon臋, kad Sekmini懦 dien膮 pasitiktume i拧tobulin臋 penkias jusles ir laikydamiesi de拧imties Dievo 寞sakym懦, kad b奴tume pripildyti liepsningos nusi啪eminimo dvasios ir u啪degti i拧pa啪inimo ugnies lie啪uviais, kad, 寞啪iebti ir ap拧viesti 拧vent懦j懦 spindesio, taptume verti i拧vysti vien膮 triasmen寞 Diev膮.鈥� (RK / Vatican News)