MAP

Birželio 12 d. eisenos Lisabonos kvartaluose Birželio 12 d. eisenos Lisabonos kvartaluose  (ANSA)

Lisabona triukšmingai paminėjo „Šv. Antano dienas“

Birželio 13 d. Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minimas Šv. Antanas (1195–1231), Bažnyčios mokytojas, žinomas „Paduviečio“ vardu, mat čia šis visame pasaulyje mylimas šventasis pranciškonas, gavęs augustijonų formaciją, praleido paskutinįjį savo gyvenimo tarpsnį, čia jo kapas. Jo garbei Paduvoje iškilo garsi Šv. Antano bazilika. Bet šv. Antano liturginė šventė ypatingai švenčiama ir jo gimtojoje Portugalijoje, kur jis žinomas Šv. Antano iš Lisabonos vardu.

Namas, kuriame jis gimė, yra visai netoli Lisabonos katedros.

  (ANSA)

Įvairūs šv. Antano garbei surengti minėjimai prasidėjo jau birželio pradžioje, jų temos buvo susietos su 2025 m. Jubiliejumi bei jubiliejine vilties tema, o jų kulminacija, pasak programos, birželio 12 d. vakaro eisenos Lisabonos kvartaluose ir birželio 13 d. – tai nedarbo diena – pavakario procesija Portugalijos sostinės gatvėmis su šv. Antano, rankose laikančio Kūdikėlį Jėzų, statula priešakyje, taip pat įvairios iškilmingos liturginės pamaldos birželio 12–13 dienomis.

Šv. Antano minėjimai Portugalijoje, kuriuose ryškūs liaudies pamaldumo ir tradicijų akcentai, primena šio viduramžių šventojo gyvenimo ir misijos pobūdį – jis buvo karštas ir iškalbus pamokslininkas, pelnęs didelį žmonių pripažinimą ir pagarbą.

„Festas de Santo António 2025“ (Šv. Antano dienų 2025) birželio 12 d. eisenose dalyvavo dešimtys spalvingai apsirengusių kolektyvų bei daug žiūrovų. Speciali komisija sprendė, kuri iš jų buvo įspūdingiausia. Simboliškai birželio 13 dienos procesijos Lisabonos gatvėmis metu prisijungia kiti miesto bažnyčiose gerbiami šventieji. Tradiciškai, prie šv. Antano bažnyčios Lisabonoje pranciškonai dalijo „Šv. Antano duoną“. Birželio 13 dienos vidudienį Lisabonos vyskupas ir patriarchas Rui Manuelis Sousa Valério aukojo Mišias Šv. Antano bažnyčioje, laimino jų dalyvius su šv. Antano relikvija.

Kaip minėta, Šv. Antanas yra paskelbtas Bažnyčios mokytoju – tai reiškia, kad žԲč pripažįsta, kad jo mokymas yra naudingas visiems, ne vien jo laikmečio, tikintiesiems. Kai 1946 m. popiežius Pijus XII paskelbė Antaną Bažnyčios daktaru, suteikė jam „evangeliškojo mokytojo“ titulą, nes jo raštuose ir pamoksluose atsiskleidžia Evangelijos gaivumas ir grožis.

*

Ką tik praėjusių Sekminių šviesoje galima pacituoti vieno šv. Antano pamokslo eilutes, kurios skaitomos birželio 13 d. Valandų liturgijoje:

„Kas yra pripildomas Šventosios Dvasios, tas prabyla įvairiomis kalbomis. Įvairios kalbos – tai įvairūs būdai liudyti Kristų, kitaip sakant, tai nuolankumas, neturtas, kantrybė ir klusnumas, kuriais prabylame tada, kai, patys jais gyvendami, juos rodome kitiems. Kalba yra gyvastinga, kai prabyla darbai. Meldžiu, tenutyla žodžiai, teprabyla darbai. Žodžių mes turime apsčiai, tačiau stokojame darbų, todėl ir esame Viešpaties peikiami, nes jis išpeikė figmedį, ant kurio nerado nė vaisiaus, o tik lapus. „Pamokslininkui, – sakė Grigalius, – yra duotas įstatymas elgtis taip, kaip jis pamokslauja.“ Veltui įstatymo išmanymu giriasi tas, kuris darbu žlugdo jo mokslą.

Tačiau apaštalai kalbėjo, kaip Šventoji Dvasia davė jiems prabilti. Palaimintas, kuris kalba, kaip jam duoda Šventoji Dvasia, o ne jo siela! Tačiau pasitaiko tokių, kurie kalba iš savo dvasios, gvelbia kitų žodžius, pateikia juos it savus ir pasisavina. Apie tokius ir apie į juos panašius žmones Viešpats skelbia Jeremijo pranašystėje: Aš prieš pranašus, kurie vagia mano žodžius vienas iš kito. Taip, aš prieš pranašus, – tai Viešpaties žodis, – kurie mala liežuviais kartodami: „Taip kalba Viešpats.“ Taip, aš prieš pranašus, kurie skelbia skandalingus sapnus, – tai Viešpaties žodis, – ir suvedžioja mano tautą, kartodami savo melus ir tuščiai girdamiesi. Nei aš juos siunčiau, nei įgaliojau. Jie neduoda šiai tautai jokios naudos, – tai Viešpaties žodis.

Tad kalbėkime, kaip Šventoji Dvasia mums davė prabilti, nuolankiai ir maldingai prašydami jos išlieti savo malonę, kad Sekminių dieną pasitiktume ištobulinę penkias jusles ir laikydamiesi dešimties Dievo įsakymų, kad būtume pripildyti liepsningos nusižeminimo dvasios ir uždegti išpažinimo ugnies liežuviais, kad, įžiebti ir apšviesti šventųjų spindesio, taptume verti išvysti vieną triasmenį Dievą.“ (RK / Vatican News)

 

2025 birželio 13, 13:27