Lisabona triuk?mingai pamin?jo ??v. Antano dienas“
Namas, kuriame jis gim?, yra visai netoli Lisabonos katedros.
?vairūs ?v. Antano garbei surengti min?jimai prasid?jo jau bir?elio prad?ioje, j? temos buvo susietos su 2025 m. Jubiliejumi bei jubiliejine vilties tema, o j? kulminacija, pasak programos, bir?elio 12 d. vakaro eisenos Lisabonos kvartaluose ir bir?elio 13 d. – tai nedarbo diena – pavakario procesija Portugalijos sostin?s gatv?mis su ?v. Antano, rankose laikan?io Kūdik?l? J?z?, statula prie?akyje, taip pat ?vairios i?kilmingos liturgin?s pamaldos bir?elio 12–13 dienomis.
?v. Antano min?jimai Portugalijoje, kuriuose ry?kūs liaudies pamaldumo ir tradicij? akcentai, primena ?io viduram?i? ?ventojo gyvenimo ir misijos pobūd? – jis buvo kar?tas ir i?kalbus pamokslininkas, peln?s didel? ?moni? pripa?inim? ir pagarb?.
?Festas de Santo António 2025“ (?v. Antano dien? 2025) bir?elio 12 d. eisenose dalyvavo de?imtys spalvingai apsirengusi? kolektyv? bei daug ?iūrov?. Speciali komisija sprend?, kuri i? j? buvo ?spūdingiausia. Simboli?kai bir?elio 13 dienos procesijos Lisabonos gatv?mis metu prisijungia kiti miesto ba?ny?iose gerbiami ?ventieji. Tradici?kai, prie ?v. Antano ba?ny?ios Lisabonoje pranci?konai dalijo ??v. Antano duon?“. Bir?elio 13 dienos vidudien? Lisabonos vyskupas ir patriarchas Rui Manuelis Sousa Valério aukojo Mi?ias ?v. Antano ba?ny?ioje, laimino j? dalyvius su ?v. Antano relikvija.
Kaip min?ta, ?v. Antanas yra paskelbtas Ba?ny?ios mokytoju – tai rei?kia, kad Ba?ny?ia pripa??sta, kad jo mokymas yra naudingas visiems, ne vien jo laikme?io, tikintiesiems. Kai 1946 m. popie?ius Pijus XII paskelb? Antan? Ba?ny?ios daktaru, suteik? jam ?evangeli?kojo mokytojo“ titul?, nes jo ra?tuose ir pamoksluose atsiskleid?ia Evangelijos gaivumas ir gro?is.
*
K? tik pra?jusi? Sekmini? ?viesoje galima pacituoti vieno ?v. Antano pamokslo eilutes, kurios skaitomos bir?elio 13 d. Valand? liturgijoje:
?Kas yra pripildomas ?ventosios Dvasios, tas prabyla ?vairiomis kalbomis. ?vairios kalbos – tai ?vairūs būdai liudyti Krist?, kitaip sakant, tai nuolankumas, neturtas, kantryb? ir klusnumas, kuriais prabylame tada, kai, patys jais gyvendami, juos rodome kitiems. Kalba yra gyvastinga, kai prabyla darbai. Meld?iu, tenutyla ?od?iai, teprabyla darbai. ?od?i? mes turime aps?iai, ta?iau stokojame darb?, tod?l ir esame Vie?paties peikiami, nes jis i?peik? figmed?, ant kurio nerado n? vaisiaus, o tik lapus. ?Pamokslininkui, – sak? Grigalius, – yra duotas ?statymas elgtis taip, kaip jis pamokslauja.“ Veltui ?statymo i?manymu giriasi tas, kuris darbu ?lugdo jo moksl?.
Ta?iau apa?talai kalb?jo, kaip ?ventoji Dvasia dav? jiems prabilti. Palaimintas, kuris kalba, kaip jam duoda ?ventoji Dvasia, o ne jo siela! Ta?iau pasitaiko toki?, kurie kalba i? savo dvasios, gvelbia kit? ?od?ius, pateikia juos it savus ir pasisavina. Apie tokius ir apie ? juos pana?ius ?mones Vie?pats skelbia Jeremijo prana?yst?je: A? prie? prana?us, kurie vagia mano ?od?ius vienas i? kito. Taip, a? prie? prana?us, – tai Vie?paties ?odis, – kurie mala lie?uviais kartodami: ?Taip kalba Vie?pats.“ Taip, a? prie? prana?us, kurie skelbia skandalingus sapnus, – tai Vie?paties ?odis, – ir suved?ioja mano taut?, kartodami savo melus ir tu??iai girdamiesi. Nei a? juos siun?iau, nei ?galiojau. Jie neduoda ?iai tautai jokios naudos, – tai Vie?paties ?odis.
Tad kalb?kime, kaip ?ventoji Dvasia mums dav? prabilti, nuolankiai ir maldingai pra?ydami jos i?lieti savo malon?, kad Sekmini? dien? pasitiktume i?tobulin? penkias jusles ir laikydamiesi de?imties Dievo ?sakym?, kad būtume pripildyti liepsningos nusi?eminimo dvasios ir u?degti i?pa?inimo ugnies lie?uviais, kad, ??iebti ir ap?viesti ?vent?j? spindesio, taptume verti i?vysti vien? triasmen? Diev?.“ (RK / Vatican News)
