MAP

Kardinolo M. Grech susitikimas su patriarchu Baltramiejumi dalyvaujant Vilniaus arkivyskupui metropolitui G. Grušui Kardinolo M. Grech susitikimas su patriarchu Baltramiejumi dalyvaujant Vilniaus arkivyskupui metropolitui G. Grušui 

Kard. M. Grecho susitikimas su patriarchu Baltramiejumi: kurkime tiltus

Sinodo generalinis sekretorius vizito į Stambulą metu pristatė Sinodo įgyvendinimo etapą Europos vyskupų konferencijų (CCEE) generalinių sekretorių susitikime. Fanare į susitikimo dalyvius kreipėsi Konstantinopolio visuotinis patriarchas, kviesdamas dialogui.

Birželio 17 d. popietę Fanare įvyko broliškas susitikimas tarp Konstantinopolio visuotinio patriarcho Baltramiejaus ir Sinodo generalinio sekretoriaus kardinolo Mario Grecho, kuris Stambule dalyvavo Europos vyskupų konferencijų (CCEE) generalinių sekretorių susitikime. Susitikimo metu kardinolas M. Grechas visiems dalyviams pristatė Sinodo įgyvendinimo etapo procesą. Į jo vizito programą taip pat įtrauktas sustojimas Nikėjoje, dabartiniame Iznike, kur minimas Pirmojo visuotinio susirinkimo 1700 metų jubiliejus ir laukiama popiežiaus Leono XIV vizito, tęsiant popiežiaus Pranciškaus planus.

Kreipdamasis į CCEE susitikimo dalyvius, patriarchas Baltramiejus prisiminė popiežių Pranciškų ir pabrėžė, kad labai tikisi popiežiaus Leono XIV vizito. Patriarchas išreiškė dėkingumą už asmeninę draugystę ir tvirtą popiežiaus Pranciškaus atsidavimą, apibūdindamas jį kaip tikrą ortodoksijos draugą ir prisimindamas jo pontifikatą kaip šilumos ir abipusio padrąsinimo metą. Patriarchas Baltramiejus išreiškė džiaugsmą dėl jo įpėdinio Leono XIV išrinkimo, su kuriuo jis jau du kartus susitiko. Patriarchas tikisi, kad  abiejų Bažnyčių ryšiai toliau gilės tiesoje ir meilėje, ir meldžiasi, kad jo pontifikatas būtų pažymėtas dvasinio įžvalgumo ir pranašiškos drąsos žԲči toliau liudijant pasaulyje, trokštančiame krypties ir vienybės.

Patriarchas Baltramiejus skyrė daug dėmesio ekumeninio ir tarpreliginio dialogo temai, ypač susiskaldymo, baimės ir smurto paženklintu laikotarpiu, kai esame pašaukti statyti tiltus, o ne sienas. Jis ypač pabrėžė santykių su Romos katalikų žԲč ir teologinio dialogo, kuris atsinaujino po 1965 m. abipusių anatemų panaikinimo, svarbą. Patriarchas taip pat kalbėjo apie dialogą su kitomis Rytų Bažnyčiomis, protestantų Bažnyčiomis, krikščioniškomis bendruomenėmis, pridurdamas, kad Ortodoksų žԲč teikia didelę reikšmę tarpreliginiam dialogui, puoselėdama santykius su žydų, musulmonų ir kitais religiniais lyderiais, nes taika, abipusis supratimas ir pagarba kiekvieno žmogaus orumui turi būti pagrindiniai visų tikėjimo tradicijų įsipareigojimai.

Vėliau patriarchas Baltramiejus atkreipė dėmesį į iššūkius, su kuriais šiandien susiduria žԲč ir žmonija – didelio dėmesio reikalauja socialinio teisingumo, migracijos, religinio persekiojimo ir klimato kaitos klausimai, karai. „Šie neatidėliotini rūpesčiai yra neatsiejami nuo Evangelijos, o rūpinimasis kūrinija išlieka išskirtine sritimi, kurioje bendradarbiavimas su kitomis Bažnyčiomis ir institucijomis davė daug vaisių“, – sakė ekumeninis patriarchas.

Šiame kontekste visuotinis patriarchas gyrė Europos vyskupų konferencijų tarnystę, padedančią išreikšti Bažnyčios liudijimą ir koordinuoti jos atsaką į žmonių poreikius. Jis taip pat kalbėjo apie Nikėjos Susirinkimo 1700 metų sukaktį, primenančią, kad vienybė nėra patogumo ar strategijos klausimas, o ištikimybė tiesai, apreikštai Kristuje ir skelbiamai per Bažnyčios gyvenimą.

Apie Nikėjos susirinkimo svarbą kalbėjo kardinolas M. Grechas su Europos vyskupais aukotose mišiose Šv. Antano Paduviečio bažnyčios kriptoje Stambule. Kardinolas pabrėžė: „Susirinkome šioje vietoje, kur prieš 1700 metų žԲč iškilmingai paskelbė, kad Sūnus yra tokios pat prigimties kaip ir Tėvas. Tuo metu daugeliui tai buvo skandalingas terminų pasirinkimas ir įžeidimas Dievo prigimčiai, tačiau iš tiesų tai parodo Susirinkimo dalyvių teologinę drąsą: jie teigė, kad Dievo prigimtis, nors ir viena, yra dalyvaujanti. Sūnus dalyvauja Tėvo prigimtyje. Jėzus mus vadina Dievo vaikais, o vaikai turi tą pačią prigimtį kaip ir tėvai. Mūsų, žmonių, atveju Dievas imasi iniciatyvos ir siūlo mums savo prigimties dalį – jis mus įsivaikina. Ir žiūrint iš mūsų perspektyvos, mes galime dalyvauti Dievo prigimtyje imituodami Tėvą, veikdami kaip jis ir būdami tokie, kaip Tėvas.“

„Sekti Dievu reiškia įžengti į bendrystę su kitais, tiesti bendrystės tiltus tarp skirtingų žmonių, kad ir kaip sunku tai būtų“, – pažymėjo kardinolas M. Grechas. Jis prisiminė Vyskupų Sinodo baigiamojo dokumento išvadą: „Pradėję sinodinį procesą, atnaujinome savo suvokimą, kad išganymas, kurį reikia priimti ir skelbti, yra iš esmės susijęs su santykiais. Mes galime patirti gelbstinčią bendrystę leisdamiesi į sinodinį kelią, kur susipina pašaukimai, charizmos ir tarnystės, eidami susitikti su visais, kad neštume Evangelijos džiaugsmą“ (154). Apibendrindamas kardinolas M. Grechas priminė, kad tiesti bendrystės tiltus niekada nėra lengva, kad ir Nikėja buvo paženklinta įtampos, kaip ir neseniai įvykęs Sinodas dėl Sinodiškumo sukėlė diskusijas ir polemikas. „Tačiau turime nepamiršti, kad esame tik riboti kūriniai, bandantys imituoti begalybę  – Dievo prigimtį.“

(DŽ/Vatican news)

2025 birželio 21, 12:11