Charkivo vyskupas: esame bombarduojama Ba?ny?ia, kuri myli ir nepaklūsta mir?iai
Jau ketvirti karo metai, ta?iau bombardavim?, kurie vykdomi ne tik Charkive, bet ir visoje Ukrainoje, intensyvumas did?ja. Charkivo-Zapori??s Romos katalik? apeig? vyskupas P. Hon?arukas pasakoja, kad miestas ap?audomas balistin?mis raketomis, ?imtai dron? ne?a sprogstamuosius u?taisus.
Ukrainietis vyskupas bir?elio 18 d., dalyvavo bendrojoje audiencijoje, kurios metu popie?ius Leonas XIV savo kreipimuose pamin?jo Ukrainos kan?ias. Netrukus po to Ukrainos vyskupas tur?jo galimyb? trumpai pasikalb?ti su popie?iumi. Vyskupas pasakoja, kad popie?iaus veidas spinduliavo ramybe. ?Pasisveikinau su juo ir papra?iau palaiminimo – sau, kunigams, seserims, vyskupijai ir visiems Ukrainos ?mon?ms, o jis atsak?: ?Laiminu jus“. Tai buvo trumpas susitikimas, bet paliko gil? ?spūd? mano ?irdyje“, – pasakoja Charkivo ganytojas.
?v. Petro aik?t?je juntama ramyb? ir taika smarkiai kontrastuoja su realybe, kuri? 47 met? vyskupas paliko Ukrainoje. Rusijos armija bombarduoja civili? namus. ?mon?s da?nai nesitiki toki? did?iuli? gr?smi? ir ne visada turi laiko pasiekti sl?ptuves. Pad?tis Charkive, vos u? 30 kilometr? nuo Rusijos sienos, dramati?ka. ?Kapin?s ple?iasi, vis daugiau Ukrainos v?liav? ?ymi ?uvusi? kareivi? kapus“, – sako jis. Vyskupas P. Hon?arukas prisimena miesto mero ma?daug prie? pusantro m?nesio pateiktus duomenis: i? 2,7 milijono gyventoj?, gyvenusi? prie? kar?, liko apie 500 000. Prie j? prisid?jo ma?daug tiek pat perkelt?j? asmen? i? netoliese esan?i? miest? ir kaim?.
Nuo pat karo prad?ios Charkivo-Zapori??s Romos katalik? vyskupas liko artimas savo ?mon?ms. Jo vyskupijos kunigai t?sia savo tarnyst?, nors parapij? skai?ius suma??jo, sunaikinti i?tisi miestai. Su kunigais da?nai ateina pasikalb?ti kareiviai, be fizinio krūvio ir sielvarto d?l ?uvusi? bendra?ygi? ne?antys dar vien? sunki? na?t?: su?eist? ?mogi?kum?, su?eist? siel?, nes buvo priversti imtis ginkl?. ?Ukrainos kareiviai gina savo t?vyn?. I? meil?s savo ?eimoms ir ?aliai jie yra priversti daryti tai, ko niekada nepasirinkt? – atimti kito ?mogaus gyvyb?. Tai primena, kai matai ant ?mogaus krentant? puod? verdan?io vandens ir griebi j?, kad sustabdytum, – palygina vyskupas, pasteb?damas: Tas ?mogus nenudega, bet tavo rankos nudega. Taip yra mūs? kareiviams. J? ?mogi?kumas nudeg?s. Jie ateina pas mus su ?iomis dvasin?mis ?aizdomis, nor?dami pasikalb?ti, ie?kodami paramos“.
Vyskupas akcentuoja, kad jo u?duotis yra rūpintis savo dvasininkais, tai i?lieka jo prioritetu, nepaisant ekstremali? s?lyg?. ?Kunigai yra artimiausi mano bendradarbiai. Kunigas pa??sta ?mones, juos palaiko, verkia kartu su jais, dalijasi j? kan?iomis. Jis patiria sunkius smūgius ir ne visada turi su kuo jais pasidalyti“, – sako vyskupas, pridurdamas, kad jo vaidmuo yra remti kunigus, būti arti j?, juos lankyti, melstis kartu su jais, pad?ti jiems suprasti, kas vyksta su ?mogumi – jo kūnu ir protu – karo metu. ?Kai kunigas supranta, kas vyksta jo viduje ir kituose, tada gali i?tverti, – pastebi vyskupas ir persp?ja: Niekas labiau nesulau?o ?mogaus, kaip b?gimas nuo problemos, kurios jis nesupranta“.
Prie? tapdamas vyskupu, vyskupas Hon?arukas tarnavo karo kapelionu, tod?l yra ?prat?s kalb?tis su kareiviais ir d?koja u? juos Dievui. Kariai pra?o jo melstis u? juos, j? bendra?ygius – ir jis meld?iasi, neklausdamas, ar u? gyvuosius, ar u? mirusiuosius, nes per daug skaudint?. ?Tai gili ?aizda. Ta?iau mūs? kareiviai yra stiprūs ?mon?s, nes j? auka kitiems daro juos stipriais. Jie aukoja net dal? savo vidin?s ramyb?s. Dievas nesukūr? ?moni? ?udyti. Ir kai ?mogus atima kito gyvyb?, tai palieka ?ym?. Tai mūs? gyvenimo ir laisv?s kaina. ?tai kod?l mes gerbiame savo karius, meld?iam?s u? juos, u? kalinius, u? tuos, kurie neteko artim?j? – tiek daug ?eim?, tiek daug vaik?, tiek daug na?lai?i?“. Vyskupas prisimena, kad neseniai mat? vaizdo ?ra?us i? Ukrainoje ?ven?iam? i?leistuvi? ?vent?s, kuriose daugelis mergai?i? ?oka vals?, vilk?damos savo ?uvusi? t?v? uniformas. ?Tai labai jaudinantis vaizdas, bylojantis apie did?iul? skausm?. Bet net ir visame tame matome Dievo meil?s, Jo buvimo ir Jo gerumo p?dsakus ir t?siame savo keli?“, – sako Charkivo vyskupas P. Hon?arukas.
(D?/Vatican news)
