Žytomyro Nazareto seserys: prieglobstis, malda, viltis karo metu
„2022 m. vasario 24 d. viskas pasikeitė“, – prisimena sesuo Frantsyska Tumanevych, apibūdindama ankstyvąsias karo dienas, kai buvo uždarytos ugdymo įstaigos, o ji su kitomis vienuolėmis pakavo humanitarinius paketus Carito Իė.
2022 metų gegužę vienuolės Carito suteiktose patalpose atidarė visą dieną veikiantį darželį ypatingai svarbių infrastruktūrų darbuotojų ir savanorių vaikams. „Jie neturėjo kur palikti vaikų, todėl priėmėme tiek vaikų, kiek tilpo keliuose kambariuose“, – sakė sesuo Frantsyska. Šiandien apie 20 ketverių ir penkerių metų vaikų kasdien lanko darželį, kuriame vaikai ne tik mokosi dailės ir anglų kalbos, bet ir dalyvauja maldose. „Šie vaikai kiekvieną dieną meldžiasi už karius, už taiką. Ukrainoje krikščioniškų darželių nėra, todėl mūsų iniciatyva buvo nauja idėja, kurią įgyvendinti pavyko Caritas SPES dėka“, – pabrėžė vienuolė.
2024 metais prie komandos prisijungė sesuo Gabriela, 15 metų dirbusi psichologe JAV. „Ji atėjo degdama troškimu tarnauti, nors dar turi išmokti kalbą“, – sakė sesuo Frantsyska. Gabriela pradėjo dirbti Pagalbos šeimai centre koordinatore. Kas mėnesį centro paslaugomis naudojasi daugiau nei 200 žmonių – vaikų ir suaugusiųjų. Mažiesiems skirti grupiniai užsiėmimai su pedagogu ir psichologu, vyresniesiems – amatų dirbtuvės, o artimųjų netekusios moterys susitinka pagalbos grupėse. „Tai saugi vieta, kur jos gali ateiti išgerti arbatos ir pasikalbėti“, – centrą apibūdino sesuo Frantsyska Tumanevych.
Beveik pusė darbuotojų yra perkeltos moterys, logopedijos, psichologijos ir pedagogikos specialistės, pačios patyrusios trauminių išgyvenimų. „Šios moterys mums yra dovana. Jų istorijos yra labai sunkios ir jaudinančios, todėl centro veikla yra tokia svarbi. „Šiuo metu susiduriame su našlaičių ir našlių karta, o daugelis šeimų sugriūna, nes jų nariai yra užsienyje“, – pabrėžė vienuolė.
Šeimos globos centro valdymas taip pat apima pagrindinių poreikių tenkinimo koordinavimą. „Pasirūpiname, kad žmonės, kuriems padedame, turėtų užkandžių, arbatos, kad galėtų rinktis erdvėse, kur ant jų niekas nekristų ir būtų patogios sąlygos, kad galėtų su mumis pavakarieniauti ir pasimelsti“, – pridūrė vienuolė.
Be kasdienės tarnybos darželyje ir centre, seserys organizuoja rekolekcijas ir formacijos susitikimus šeimoms. Sesuo Frantsyska pabrėžė, kad dvasinė parama eina išvien su materialine ir psichologine pagalba. „Norime, kad šie žmonės ne tik išgyventų dar vieną dieną, bet kad galėtų atrasti prasmę bei viltį“, – apibendrino s. Frantsyska.
(DŽ/Vatican News)