Savait臈 Lietuvoje. Spaudos ap啪valga (gegu啪臈s 25 d.)
Naujajam popie啪iui pasirinkus Leono XIV vard膮, 啪iniasklaidoje nema啪ai d臈mesio sulaukia ir popie啪iaus Leono XIII epocha. Kauno arkivyskupas metropolitas K臋stutis K臈valas pokalbyje su Aurelija Plok拧tyte, kur寞 skelbia dienra拧tis Bernardinai.lt, i拧skiria Leono XIII enciklikos Rerum novarum reik拧m臋 Europos ir Vakar懦 civilizacijos i拧likimui. Primin臋s tai, kaip s臈kmingai 拧i enciklika buvo pritaikyta Lietuvoje, Leono XIII nurodyt膮 keli膮 industrin臈s revoliucijos s膮lygomis arkivyskupas susiejo su did啪iule viltimi, kad ir dabartinis popie啪ius pasi奴lys, kaip pasitikti 拧iuo metu kylan膷i膮 dirbtinio intelekto revoliucij膮, kaip perduoti naujoms kartoms Vakar懦 civilizacij膮 bei krik拧膷ioni拧k膮 tik臈jim膮, remiantis pa啪angia vaizduote.
鈥濭alvodamas tik apie save nepa啪insi kito. Ir viskas baigsis tuo, kad galiausiai ir pats sav臋s nepa啪insi, nes mes save pa啪寞stame per kitus. 漠sijautimui kaip geb臈jimui arba kult奴rai reikalingas naujas post奴mis. Mes, krik拧膷ionys, turime kurti meil臈s civilizacij膮. Dabarties i拧拧奴kis, kuriam reikalingas Rerum novarum, yra santykis tarp 啪moni懦 ir tarp taut懦,鈥溾�� dienra拧tyje Bernardinai.lt skelbiamame pokalbyje pabr臈啪臈 arkivyskupas K臋stutis K臈valas.
Pra臈jus m臈nesiui nuo popie啪iaus Pranci拧kaus mirties, mintimis apie Ba啪ny膷ios ateit寞 dienra拧tyje Bernardinai.lt dalijasi Lietuvos ambasador臈 prie 艩ventojo Sosto ir Maltos ordinui Sigita Maslauskait臈-Ma啪ylien臈. 膶ia ji dar kart膮 寞vardijo, kuo velionis popie啪ius buvo i拧skirtinis:
鈥濴abiausiai padar臈 寞sp奴d寞 Pranci拧kaus empatija ir impulsyvus veikimas, nes jis buvo kaip i拧拧ov臋s 拧ampano kam拧tis 鈥� jo veikimo pob奴dis, manau, 寞simin臈 visiems. Dabartinis popie啪ius tikrai nesiruo拧ia tos Pranci拧kaus srov臈s sutramdyti ar u啪kim拧ti ir palikti r奴gti. Naujasis popie啪ius ai拧kiai ir daug kart懦 pasak臈, kad t臋s Pranci拧kaus keli膮 prid臈damas savo autenti拧k懦 detali懦. Jei reik臈t懦 i拧skirti svarbiausius Pranci拧kaus pontifikato elementus 鈥� tai tikrai b奴t懦 sinodi拧kumas, keliavimas kartu, krik拧膷ioni拧ko mokymo i拧leidimas i拧 zakristij懦, ba啪ny膷i懦. Taip pat 啪i奴r臈jimas 寞 laiko 啪enklus, ypatingas d臈mesys 啪mon臈ms, kurie yra visuomen臈s para拧t臈se, 鈥� atstumtiesiems, pab臈g臈liams, na拧lai膷iams, benamiams, vieni拧iems seneliams, 啪mon臈ms, ken膷iantiems nuo priklausomybi懦. Popie啪ius tam skyr臈 d臈mes寞 savo darbais, apa拧tali拧kosiomis kelion臈mis 鈥� ir matyti, kad Leonas XIV t膮 keli膮 tikrai t臋s,鈥溾�� teigia ambasador臈 Sigita Maslauskait臈-Ma啪ylien臈.
Lietuvos Caritas prane拧a apie pirm膮j膮 Vilties dien膮, gegu啪臈s 20-膮j膮 surengt膮 Marijampol臈s pataisos namuose, sujungusi膮 nuteistuosius, kapelionus, savanorius ir pataisos 寞staigos darbuotojus 寞 vien膮 gyv膮, vilting膮 bendryst臋. 鈥濼ai ypatingas 寞vykis ir 啪inia, kad Dievo gailestingumas nesibaigia ten, kur prasideda kal臈jimo sienos. Malda, Dievo 啪odis, atleidimas ir tik臈jimas, kad J臈zus beld啪iasi 寞 kiekvienas duris 鈥� net ir kal臈jimo 鈥� kvie膷ia kiekvien膮 啪mog懦 jas atverti i拧 vidaus鈥�, 鈥� ra拧oma Vilties dienos organizatori懦 parengtame straipsnyje.
Pasak Lietuvos Carito Sielovados bausmi懦 vykdymo sistemoje programos koordinator臈s Renatos Dubausk臈s, 鈥瀏egu啪臈s 20-oji Marijampol臈s kal臈jime 鈥� ne tiesiog data ar sielovadin臈 akcija. Tai gyvas Dievo buvimo 啪enklas, kad net ir u啪 grot懦, net ten, kur pasaulis nura拧o, dangus atveria savo vartus. Tai diena, kai Dievo malon臈 dar kart膮 paliudijo: n臈ra sienos, kurios Jis negal臈t懦 per啪engti. N臈ra 拧irdies, kurios Jis negal臈t懦 paliesti.鈥�
鈥濪啪iaugiuosi, kad gal臈jome prakti拧kai kalb臈ti apie Vilt寞 鈥� tiek kal臈jimo administracijai, tiek pareig奴nams, tiek nuteistiesiems. Svarbu, kad buvo daug vilting懦 pokalbi懦 ir bendra malda. Pasid啪iaug臈me daugeliu ger懦 dalyk懦, bet ir supratome, kur dar mums tr奴ksta Dievi拧kos vilties鈥�, 鈥� tokiais 啪od啪iais pirmosios Vilties dienos esm臋 apibendrino kapelionas Viktoras.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba prane拧a apie gegu啪臈s 21 d. Kauno kunig懦 seminarijoje surengt膮 arkivyskupijos kunig懦 konferencij膮. Dvasininkai gilinosi 寞 aktualius Ba啪ny膷ios dokumentus, diskutavo apie teorinius bei praktinius sakramentin臈s tarnyst臈s aspektus, susipa啪ino su naujausia akademin臈s teologijos mintimi. Konferencijai vadovav臋s arkivyskupas metropolitas K臋stutis K臈valas pristat臈 sielovados aktualijas, tarp kuri懦 bir啪elio 28-膮j膮 Kaune vyksianti Vilties 拧vent臈.
T膮 pa膷i膮 dien膮 vyskupijos kunig懦 susirinkimas 寞vyko ir Tel拧i懦 seminarijoje. Apie tai prane拧a Tel拧i懦 vyskupijos kurija. Prane拧im膮 liturgijos tema 膷ia skait臈 vyskupas Algirdas Jurevi膷ius, diakonas Benas Ulevi膷ius pristat臈 寞vairias Katalik懦 teologijos fakulteto (VDU) programas, poreikiu lankyti mokyklas ir kviesti mokinius rinktis tikybos pamokas pasidalino Katechetikos centro vadovas mons. Rimantas Gudlinkis, o bendradarbiavimo aktualijos i拧samiai aptartos ir su sve膷iais i拧 Prie拧gaisrin臈s gelb臈jimo valdybos ir Civilin臈s saugos tarnyb懦.
Pareng臈 Giedrius Tama拧evi膷ius
