Radikalaus komunisto nu啪udytas kunigas 鈥� palaimintasis
Beatifikacijos i拧kilm臈ms Poznan臈s mieste, arkivyskupijos centre, aik拧t臈je prie拧ais katalik懦 katedr膮, vadovavo kardinolas Marcello Semeraro, 艩vent懦j懦 skelbimo dikasterijos prefektas, apsuptas lenk懦 ganytoj懦. Kun. Stanislovas Streichas palaimintuoju pripa啪intas ne vien tod臈l, kad, kaip ir pirmieji krik拧膷ionys, neteko gyvyb臈s d臈l neapykantos tik臈jimui, bet ir tod臈l, kad buvo uolus parapijos kunigas, vykd臋s, jo paties 啪od啪iais, 鈥瀞avo pareigas鈥�.
Jo kelias ne itin i拧siskiria i拧 kit懦. Jis gim臈 pamald啪ioje draudimo agento Pranci拧kaus ir Vladislavos 拧eimoje 1902 met懦 rugpj奴膷io 27-膮j膮 Bydgo拧膷iaus mieste. Uolumu mokykloje i拧siskyr臋s Stanislovas 1920 m. 寞stojo 寞 Poznan臈s seminarij膮, j膮 baig臈 1925 metais, buvo 寞拧ventintas kunigu, dar du metus t臋s臈 klasikin臈s filosofijos studijas Poznan臈s universitete, 1927 metais prad臈jo darbuotis 寞vairiose miesto parapijose, o 1933 metais, sukaup臋s pakankamai patirties ir i拧laik臋s sielovados egzamin膮, buvo paskirtas 艩v. Barboros parapijos klebonu 沤abikovo gyvenviet臈je, kuri v臈liau tapo Lubonio miesto dalimi. Beje, pats Lubonis 拧iandien yra susiliej臋s su Poznane.
Nedidelis Lubonio miestelis minimas jau XIV am啪iuje, ta膷iau pad臈tis pasikeit臈 XX am啪iaus pirmoje pus臈je, pasta膷ius kelet膮 dideli懦 fabrik懦, atvykus darbinink懦 拧eimoms. Atsi啪velgiant 寞 miestelio demografin臋 transformacij膮, kun. Stanislovui buvo patik臈tas u啪davinys pastatyti nauj膮 parapijin臋 ba啪ny膷i膮 pa膷iame Lubonyje. 1935 metais, atskyrus dal寞 沤abikovo parapijos teritorijos, buvo 寞steigta 艩v. Jono Bosko parapija, o kun. Stanislovas, paskirtas jos pirmuoju klebonu, 臈m臈si daug j臈g懦, kaip pripa啪ino savo motinai, kainavusi懦 ba啪ny膷ios statybos darb懦, tuo pat metu rasdamas laiko aktyviai sielovadai, b奴reli懦 ir draugij懦 steigimui, 啪ygiams su jaunuoliais kalnuotose vietov臈se ir fotografijai.
Lubonio industrializavimas 啪eng臈 kartu su socialine transformacija, kuri buvo gerokai didesni懦 proces懦 dalis. Tai vadinamasis 鈥瀌arbinink懦 klausimas鈥�, kuriam Leonas XIII 1891 metais skyr臈 enciklik膮 Rerum Novarum. Enciklikoje pabr臈啪iama, kad 叠补啪苍测膷颈补 turi b奴ti arti darbinink懦 ir b奴ti j懦 s膮jungininke. Tuo pat metu enciklika buvo atsakas 寞vairioms tarp darbinink懦 plitusioms socializmo ir komunizmo doktrinoms, 啪ad臈jusioms j懦 i拧naudojimo ir sunkaus gyvenimo pabaig膮. Kun. S. Streicho darbo Lubonyje metu, 1937 m., pasirod臈 Pijaus XI enciklika Divini Redemptoris, kurioje polemizuojama su evoliucionavusia, agresyvia, totalitarine ir ateistine bol拧evikinio komunizmo, raginusio j臈ga nu拧luoti tariamos pa啪angos prie拧us, 寞skaitant Ba啪ny膷i膮, versija, jau nebe teorine doktrina, bet sovietin臈s Rusijos valstybine ideologija. Kun. S. Streicho 啪udikas 鈥� Laurynas (Wawrzyniec) Nowakas 鈥� buvo vienas i拧 拧ios ideologijos i拧pa啪in臈j懦.
Kaip 啪inia, Poznan臈s mieste ir gretimame Lubonyje egzistavo nelegalios komunistin臈s organizacijos kuopel臈s. Vienas i拧 j懦 nari懦 buvo ir 49 met懦 am啪iaus kunigo 啪udikas. 艩iandien taip pat 啪inoma, kad jei dalis kuopeli懦 nari懦 ir buvo nuo拧ird奴s idealistai, tai kita dalis buvo tiesiai i拧 Maskvos valdomi agentai, kuri懦 u啪duotis buvo s臈ti sumai拧t寞 ir skaldyti, rengti keli膮 b奴simam soviet懦 啪ygiui.
Su tuo susid奴r臈 ir kun. Streichas 鈥� darbo Lubonyje metu j寞 pasiek臈 keli u啪gaul奴s ar grasinantys anoniminiai lai拧kai. Kelet膮 kart懦 ba啪ny膷ioje 寞vykdyti vandalizmo aktai, o 1938 met懦 saus寞 subrendo ir uolaus kunigo, kli奴ties ateistin臈s ideologijos sklaidai, nu啪udymo planas, 寞vykdytas 1938 vasario 27-膮j膮, kai Mi拧i懦 metu, kunigui einant sakyti pamokslo, L. Nowakas staiga pakilo nuo suolo, prisiartino prie kunigo, 拧ov臈 jam 寞 veid膮, o jam pakritus 鈥� du kartus 寞 nugar膮. 沤udikas tik臈josi 寞拧okti 寞 gatv臈je laukus寞 automobil寞 ir pasisl臈pti Poznan臈je, ta膷iau 啪mon臈s j寞 sulaik臈. 1939 m. buvo nuteistas mirties bausme, bet yra prielaid懦 manyti, kad gal臈jo b奴ti i拧keistas 寞 politinius kalinius Rusijoje.
Beatifikacijos bylos tyrimas atskleid臈 keist膮 aplinkyb臋 鈥� kelet膮 dien懦 prie拧 i拧puol寞 啪udikas apsilank臈 ba啪ny膷ioje, pri臈jo prie klausyklos, kurioje tuo metu bud臈jo kun. Stanislovas, ir, rodos, persp臈jo apie savo ketinimus, galb奴t per apsimestin臋 i拧pa啪int寞. Kunigas niekam neprasitar臈 apie grasinimus, bet visi pasteb臈jo, kad kelias paskutines dienas prie拧 mirt寞 buvo tarsi nesavas, nors ir toliau dar臈 visus darbus. Mirties dienos ryt膮, eidamas 寞 Mi拧ias, sutrikusiai klebonijos pri啪i奴r臈tojai pasak臈, kad ji vakarienei gali ruo拧ti bet k膮 鈥� jis jau jos nevalgys. Jo pasitik臈jimas Dievu ir stipryb臈 mirties gr臈sm臈s, kaip ir Vie拧paties, kur寞 skelb臈, akivaizdoje buvo svarbus argumentas kunigo beatifikacijos byloje.
漠 paskutin臋 kelion臋 kunig膮 i拧lyd臈jo didel臈 minia 鈥� apie 20 000 啪moni懦. Pasipiktinimas jo nu啪udymu gerokai pritild臈 tuometinius komunistus, bet neilgam 鈥� netrukus prasid臈jo karas, kuriam pasibaigus Lenkija padaryta sovietinio bloko dalimi. Tik jam 啪lugus tapo 寞manoma garsiai kalb臈ti apie jo ideologijos 啪iaurum膮 ir iki tol tyliai 啪moni懦 atmintyje saugot懦 jos auk懦, kun. S. Streicho ir daugyb臈s kit懦, heroji拧kum膮 bei tik臈jim膮. (RK / Vatican News)
