Radikalaus komunisto nu?udytas kunigas – palaimintasis
Beatifikacijos i?kilm?ms Poznan?s mieste, arkivyskupijos centre, aik?t?je prie?ais katalik? katedr?, vadovavo kardinolas Marcello Semeraro, ?vent?j? skelbimo dikasterijos prefektas, apsuptas lenk? ganytoj?. Kun. Stanislovas Streichas palaimintuoju pripa?intas ne vien tod?l, kad, kaip ir pirmieji krik??ionys, neteko gyvyb?s d?l neapykantos tik?jimui, bet ir tod?l, kad buvo uolus parapijos kunigas, vykd?s, jo paties ?od?iais, ?savo pareigas“.
Jo kelias ne itin i?siskiria i? kit?. Jis gim? pamald?ioje draudimo agento Pranci?kaus ir Vladislavos ?eimoje 1902 met? rugpjū?io 27-?j? Bydgo??iaus mieste. Uolumu mokykloje i?siskyr?s Stanislovas 1920 m. ?stojo ? Poznan?s seminarij?, j? baig? 1925 metais, buvo ??ventintas kunigu, dar du metus t?s? klasikin?s filosofijos studijas Poznan?s universitete, 1927 metais prad?jo darbuotis ?vairiose miesto parapijose, o 1933 metais, sukaup?s pakankamai patirties ir i?laik?s sielovados egzamin?, buvo paskirtas ?v. Barboros parapijos klebonu ?abikovo gyvenviet?je, kuri v?liau tapo Lubonio miesto dalimi. Beje, pats Lubonis ?iandien yra susiliej?s su Poznane.
Nedidelis Lubonio miestelis minimas jau XIV am?iuje, ta?iau pad?tis pasikeit? XX am?iaus pirmoje pus?je, pasta?ius kelet? dideli? fabrik?, atvykus darbinink? ?eimoms. Atsi?velgiant ? miestelio demografin? transformacij?, kun. Stanislovui buvo patik?tas u?davinys pastatyti nauj? parapijin? ba?ny?i? pa?iame Lubonyje. 1935 metais, atskyrus dal? ?abikovo parapijos teritorijos, buvo ?steigta ?v. Jono Bosko parapija, o kun. Stanislovas, paskirtas jos pirmuoju klebonu, ?m?si daug j?g?, kaip pripa?ino savo motinai, kainavusi? ba?ny?ios statybos darb?, tuo pat metu rasdamas laiko aktyviai sielovadai, būreli? ir draugij? steigimui, ?ygiams su jaunuoliais kalnuotose vietov?se ir fotografijai.
Lubonio industrializavimas ?eng? kartu su socialine transformacija, kuri buvo gerokai didesni? proces? dalis. Tai vadinamasis ?darbinink? klausimas“, kuriam Leonas XIII 1891 metais skyr? enciklik? Rerum Novarum. Enciklikoje pabr??iama, kad Ba?ny?ia turi būti arti darbinink? ir būti j? s?jungininke. Tuo pat metu enciklika buvo atsakas ?vairioms tarp darbinink? plitusioms socializmo ir komunizmo doktrinoms, ?ad?jusioms j? i?naudojimo ir sunkaus gyvenimo pabaig?. Kun. S. Streicho darbo Lubonyje metu, 1937 m., pasirod? Pijaus XI enciklika Divini Redemptoris, kurioje polemizuojama su evoliucionavusia, agresyvia, totalitarine ir ateistine bol?evikinio komunizmo, raginusio j?ga nu?luoti tariamos pa?angos prie?us, ?skaitant Ba?ny?i?, versija, jau nebe teorine doktrina, bet sovietin?s Rusijos valstybine ideologija. Kun. S. Streicho ?udikas – Laurynas (Wawrzyniec) Nowakas – buvo vienas i? ?ios ideologijos i?pa?in?j?.
Kaip ?inia, Poznan?s mieste ir gretimame Lubonyje egzistavo nelegalios komunistin?s organizacijos kuopel?s. Vienas i? j? nari? buvo ir 49 met? am?iaus kunigo ?udikas. ?iandien taip pat ?inoma, kad jei dalis kuopeli? nari? ir buvo nuo?irdūs idealistai, tai kita dalis buvo tiesiai i? Maskvos valdomi agentai, kuri? u?duotis buvo s?ti sumai?t? ir skaldyti, rengti keli? būsimam soviet? ?ygiui.
Su tuo susidūr? ir kun. Streichas – darbo Lubonyje metu j? pasiek? keli u?gaulūs ar grasinantys anoniminiai lai?kai. Kelet? kart? ba?ny?ioje ?vykdyti vandalizmo aktai, o 1938 met? saus? subrendo ir uolaus kunigo, kliūties ateistin?s ideologijos sklaidai, nu?udymo planas, ?vykdytas 1938 vasario 27-?j?, kai Mi?i? metu, kunigui einant sakyti pamokslo, L. Nowakas staiga pakilo nuo suolo, prisiartino prie kunigo, ?ov? jam ? veid?, o jam pakritus – du kartus ? nugar?. ?udikas tik?josi ??okti ? gatv?je laukus? automobil? ir pasisl?pti Poznan?je, ta?iau ?mon?s j? sulaik?. 1939 m. buvo nuteistas mirties bausme, bet yra prielaid? manyti, kad gal?jo būti i?keistas ? politinius kalinius Rusijoje.
Beatifikacijos bylos tyrimas atskleid? keist? aplinkyb? – kelet? dien? prie? i?puol? ?udikas apsilank? ba?ny?ioje, pri?jo prie klausyklos, kurioje tuo metu bud?jo kun. Stanislovas, ir, rodos, persp?jo apie savo ketinimus, galbūt per apsimestin? i?pa?int?. Kunigas niekam neprasitar? apie grasinimus, bet visi pasteb?jo, kad kelias paskutines dienas prie? mirt? buvo tarsi nesavas, nors ir toliau dar? visus darbus. Mirties dienos ryt?, eidamas ? Mi?ias, sutrikusiai klebonijos pri?iūr?tojai pasak?, kad ji vakarienei gali ruo?ti bet k? – jis jau jos nevalgys. Jo pasitik?jimas Dievu ir stipryb? mirties gr?sm?s, kaip ir Vie?paties, kur? skelb?, akivaizdoje buvo svarbus argumentas kunigo beatifikacijos byloje.
? paskutin? kelion? kunig? i?lyd?jo didel? minia – apie 20 000 ?moni?. Pasipiktinimas jo nu?udymu gerokai pritild? tuometinius komunistus, bet neilgam – netrukus prasid?jo karas, kuriam pasibaigus Lenkija padaryta sovietinio bloko dalimi. Tik jam ?lugus tapo ?manoma garsiai kalb?ti apie jo ideologijos ?iaurum? ir iki tol tyliai ?moni? atmintyje saugot? jos auk?, kun. S. Streicho ir daugyb?s kit?, heroji?kum? bei tik?jim?. (RK / Vatican News)
