MAP

Pašvęstųjų simpoziumas Vilniuje Pašvęstųjų simpoziumas Vilniuje  (© Aušra Čebatoriūtė)

Pašvęstųjų simpoziumas Vilniuje: švęsti savo pašaukimą

Gegužės 1 d. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko vienuolių bei pašvęstojo ir evangelinio gyvenimo institutų narių simpoziumas. Renginio organizatoriai skaičiuoja, kad tradicija tapusiame renginyje dalyvavo 124 pašvęstieji iš visos Lietuvos.

Renginio pradžioje sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė kard. Juozas Audrys Bačkis ir Lietuvos vyskupų konferencijos Vienuolijų reikalų komisijos pirmininkas vysk. Linas Vodopjanovas OFM.

Simpoziume pranešimus skaitė Lietuvos vyskupų konferencijos nacionalinis atstovas 2025 m. Jubiliejaus organizavimui koordinuoti kun. Artūras Kazlauskas obl. OSB ir Vilniaus dominikonų vienuolyno prioras br. Jokūbas Marija Goštautas. Bendrystei susirinkę pašvęstieji kartu meldėsi, po paskaitų būrėsi į grupeles pasidalyti mintimis ir patirtimis.

Simpoziumas baigėsi šv. Mišiomis Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikoje. Joms vadovavo vysk. Linas Vodopjanovas OFM.

Susitikimas – atsinaujinimui skirtas laikas

Paklaustas, kodėl šiandien pašvęstiesiems yra ypač svarbu rasti laiko bendrystei, br. Jokūbas Marija Goštautas OP sakė: „Pirmiausia, svarbu susitikti. Susitikimas mums yra savirefleksijos, trumpų rekolekcijų būnant kartu metas. Tai laikas, kai galim pasidalyti, kuo patys gyvename, kokiais džiaugsmais, kokiomis viltimis, vargais ar rūpesčiais. Ypatingai šiemet, vilties metais, vykstantis simpoziumas yra ir kvietimas pasižiūrėti, kur pašvęstajame gyvenime matome viltį ir kaip galima ja dalintis su kitais, pradedant nuo savo bendruomenės“.

Centre – br. Jokūbas Marija Goštautas OP
Centre – br. Jokūbas Marija Goštautas OP   (© Aušra Čebatoriūtė)

Brolio dominikono teigimu, pašvęstųjų simpoziumas yra reikšmingas ne tik pašvęstiesiems, bet ir visai žԲči: „Vienuolinio gyvenimo vaisiai yra turtas žԲči. Jeigu mūsų pašvęstasis gyvenimas yra vaisingas, tai šie vaisiai maitina ir pačią Bažnyčią, kviečia į atsinaujinimą. Ypatingai šiais laikais, kai sugrįžtame prie naujosios evangelizacijos temos, kuri ragina ne keliauti evangelizuoti tautas, bet evangelizuoti save, savo širdį, savo bendruomenes“.

Tad, pasak jo, nors pašvęstieji ieško vilties savo bendruomenėse, bet susibūrimas draugėn leidžia savo turtingumu pasidalyti vieniems su kitais. O tuomet – ir parsivežti tai į savo bendruomenes, tarnystes, darbus ir susitikimus su žmonėmis.

Jam antrino ir Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos ses. Dominyka Slepikaitė. „Bendruomeninė, susirinkimo dimensija yra neatskiriama pašvęstojo gyvenimo dalis ne tik bendruomenėje, kurioje tu esi, bet ir bendrai bažnytiniame kontekste. Todėl viena iš to formų yra simpoziumas, tai yra susirinkimo vieta, kur daugelio Lietuvos moterų ir vyrų vienuolynų vienuoliai atvyko švęsti bendrystę, švęsti savo pašaukimą.“ Pasak jos, tradicija tapęs renginys yra svarbus ir todėl, kad toks pašvęstųjų susitikimas yra tarsi atsinaujinimo diena, leidžianti atnaujinti savo pašaukimą.

Ar vienuolinis gyvenimas yra naudingas?

Br. J. M. Goštautas OP pasakojo pašvęstųjų simpoziume skaitytu pranešimu kėlęs provokuojantį klausimą – ar vienuolinis gyvenimas yra naudingas? Mat, kai užgimė ir ėmė vystytis vienuolinis gyvenimas, pirmųjų amžių dvasiniai mokytojai sakė, kad iš vienuolių nėra jokios naudos.

„Iš tikrųjų vienuolis yra ne naudingas, o reikalingas. Jis pirmiausiai liudija gilų santykį su Kristumi savo paties gyvenime ir tai, man atrodo, mums, pašvęstiesiems, būtina nuolat sau priminti. Kitaip mes labai greitai galime paskęsti veiklose, darbuose, apaštalavimuose, kol vieną dieną pamatysime, kad esame išsunkti. [...] Tokia mums šiandien yra vilties žinia, turime sustoti ir paklausti – kur, Viešpatie, dabar galiu pasisemti džiaugsmo būti kuo esu ir kam tu mane pašaukei?“ – sakė jis.

Ses. Dominyka Slepikaitė
Ses. Dominyka Slepikaitė   (© Aušra Čebatoriūtė)

Panašiomis mintimis dalinosi ir ses. D. Slepikaitė, sakydama, kad kiekviena bendruomenė atspindi tam tikrą Šventosios Dvasios dovaną, pasireiškiančią per atitinkamą Kristaus bruožą: „Nauda žԲči, kad tu esi gyvas visa to žodžio prasme – gyvas Dievo žodžiu, gyvas Dievo artumu. <...> Kai pašvęstasis laimingas, kai jis yra atsinaujinęs, jis spinduliuoja – jo akys yra kitokios, laimingos. Tai, pragmatine prasme kalbant, ir yra nauda žԲči ir pasauliečiams – jie, žvelgdami į tokius pašvęstuosius, degančius Viešpačiu, įgauna vilties kasdienybėje, gauna liudijimą, kaip gyventi su Dievu kasdien, patiriant rūpesčius ir iššūkius.“

Pokalbiui besibaigiant, ses. D. Slepikaitė teigė, kad vienos žinios, kurią galėtų iš šio simpoziumo išsinešti jo dalyviai, nėra. Visgi ji vylėsi, kad šis pašvęstųjų susitikimas padės jo dalyviams iš naujo įsimylėti ir patikėti Dievo meile bei Dievo dovana, kuri buvo Jo patikėta bendruomenei per steigėjo charizmą.

(Aušra Čebatoriūtė / Vatican News)

2025 gegužės 02, 13:08