Kristaus ?engimas ? dang? (?e?tin?s)
Anuo metu J?zus pasak? savo mokiniams: ?Yra para?yta, kad Mesijas kent?s ir tre?i? dien? prisikels i? numirusi? ir, pradedant nuo Jeruzal?s, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverst? ir gaut? nuod?mi? atleidim?. Jūs esate ?i? dalyk? liudytojai. Ir ?tai a? atsi?siu jums, k? yra pa?ad?j?s mano T?vas. Jūs pasilikite mieste, kol būsite apgaubti j?ga i? auk?tybi?.“ J?zus nusived? juos palei Betanij? ir, i?k?l?s rankas, palaimino juos. Laimindamas jis atsiskyr? nuo j? ir pakilo ? dang?. Jie pagarbino j?, paskui, didelio d?iaugsmo kupini, sugr??o ? Jeruzal?. Jie nuolat lank? ?ventykl? ir ?lovino Diev?. (Lk 24, 46–53)
M?S? ?E?TIN?S
Vie?pats traukiasi… Nuo to Velyk? ryto pra?jo keturiasde?imt dien? – pernelyg ?mogi?kas laikas, kai tenka i? naujo perkurti gaut? patirt?, kai ateina laikas prarasti ir v?l atrasti save, o pra?j?s laikas, kai buvo einama kartu, ver?ia gr??ti prie esmini? dalyk?.
Po keturiasde?imties dien? Vie?paties jau neb?ra su mokiniais, jie nebemato Jo fizi?kai, tod?l tai sunki ?vent?, turinti atsisveikinimo, atsiskyrimo poskon?. Tai tokie pat jausmai, kokius jau?ia t?vas, patik?damas savo dukr? jaunikiui, tokie pat jausmai, kokius jau?ia motina pirm?j? sūnaus dien? mokykloje.
?e?tin?s rei?kia atsiskyrim?. Jei jis teisingai i?gyvenamas, tai visuomet rei?kia dvasin? brand?. Prisik?lusysis pra?? Marijos Magdaliet?s nesulaikyti Jo. ?iandien ir mokini? pra?oma nesulaikyti Vie?paties, leisti jam gr??ti pas T?v?. Mums tenka tik mokytis, kaip i?gyventi t? i?siskyrim?.
?iandien i?gyvename dvasingum?, kuris nesulaiko, kuris leid?ia eiti, i?laikant teising? atstum?. Tai dvasingumas, kuris leid?ia suprasti, kad meil? nedusina, nenori pasisavinti, bet sukuria teising? pagarb?, per kuri? kitas gali suklest?ti, realizuoti save. ?e?tini? sl?pinyje galime suvokti, kad egzistuoja atstumas, per kur? galima myl?ti. Regimas J?zaus kūnas dabar yra i?nyk?s i? mūs? akira?io, Jo ne?manoma fizi?kai apkabinti ir garsiai i?sakyti Jam savo pretenzijas.
?e?tin?mis Dievas parodo mums begalin? pagarb?. Kurdamas pasaul? septint?j? dien? Dievas pasitrauk?, ??eng? ? poils?, nes kitaip kūrinija nebūt? gal?jusi egzistuoti. Septint?j? dien? Dievas sulaik? kv?pavim?, kitaip visata nebūt? gal?jusi kv?puoti. ?iandien, ?engimo ? dang? dien?, ?ven?iame Diev?, kuris ??engia ? tyl?. Dievas yra tylos Dievas, nes ta tyla yra mūs? laisv?s s?lyga. Jo nebuvimas, Jo ?abas, Jo ??engimas ? dang? – tai did?iul? Dievo pagarba ir pasitik?jimas mumis visais.
Pakilimas – tai judesys, nukreipiantis ?vilgsn? auk?tyn. Mes gyvename pasaulyje, kur viskas nukreipta tik ? tai, kas supa mus: tai ma?ina, ?emina, menkina ir degraduoja. ?iandien ?engimas ? dang? nukreipia mane auk?tyn, palaimos linkui. Mūs? vis? piligrimas Dievas pakilo, Jis i??jo anapus, bet ne u? debes?. Jis nenuskrido, kaip ne?emi?kos kilm?s ?mogus, bet kaip tikras piligrimas ??eng? ? ?ird?: ? mokini? ?ird?, ? pasaulio ?ird?, ? būties ?ird?. Jei anks?iau Jis buvo su jais, tai dabar Jis yra juose, kaip j?ga, nukreipta ? ?viesesn? gyvenim?, j?ga, skatinanti mus v?l pakilti. Jis gyvena mumyse, keldamas mus i? ?emyn traukian?i? sūkuri?.
Palaiminimas ir d?iaugsmas… Yra ?od?i?, kuriuos reikia i? naujo i?mokti, kuriems reikia rasti prasm?. Vienas i? toki? ?od?i? yra ?palaiminimas“: ?Laimindamas jis atsiskyr? nuo j? ir pakilo ? dang?.“. Vie?pats mus palaimino: tai t?stinis gestas, kuris prasid?j?s nebesibaigia. Tas palaiminimas i?kyla auk?tai vir? viso pasaulio ir yra labai arti kiekvieno i? mūs?.
Mano Vie?pats ??eng?, Jis ??eng? ? dang?. Kartu su Juo ir a? esu pa?auktas pakilti ir pakyl?ti aplinkinius. A? taip pat, kaip ir Jis, esu pa?auktas laiminti ir d?iaugtis, kv?puoti Velykomis. Pa?auktas d?iaugtis ?iuo gyvenimu, kuris veda ? dar didingesn? gyvenim?…
Adolfas Gru?as
