杏MAP导航

Gegu啪臈s 17-膮j膮 pamin臈tos 100-osios 拧v. Teres臈s i拧 Lizj臈 kanonizavimo metin臈s Romos Trinità dei Monti ba啪ny膷ioje, kuri nuo XVI a. patik臈ta pranc奴z懦 vienuoliams. I拧kilmingas Mi拧ias aukoj臋s 艩ventojo Sosto valstyb臈s sekretorius kardinolas Pietro Parolinas Mi拧i懦 homilijoje pabr臈啪臈 拧ios 拧ventosios maldos misionieryst臋.

Kardinolas pasid啪iaug臈, kad 拧i proga suteik臈 galimyb臋 giliau apm膮styti vien膮 originaliausi懦 ir 拧il膷iausi懦 krik拧膷ionyb臈s fig奴r懦 鈥� K奴dik臈lio J臈zaus ir 艩v膷. Veido Teres臋 (1873鈥�1897), 啪inom膮 kaip Teres臈 i拧 Lizj臈, kuri膮 1925 m. gegu啪臈s 17 d. Pijus XI paskelb臈 拧vent膮ja, o po dvej懦 met懦 鈥� misij懦 glob臈ja kartu su 拧v. Pranci拧kumi Ksaveru. Pasak kardinolo, tai labai skirtingos asmenyb臈s 鈥� 艩v. Teres臈 buvo maldos misionier臈, niekada nei拧臈jo i拧 savo vienuolyno, 寞 kur寞 寞stojo b奴dama 15-os,  tuo tarpu 拧v. Pranci拧kus Ksaveras buvo pirmasis Evangelijos 啪inios skleid臈jas Azijoje.

艩v. Teres臈, antroji Pranc奴zijos glob臈ja, nuo 1944 m. kartu su 拧v. Joana Arkiete, nuo 1997 m . Ba啪ny膷ios mokytoja, atskleid臈 paslapt寞, kaip pasiekti sielos ramyb臋 ir gyventi pagal Evangelij膮 鈥� eiti labai trumpu ir tiesiu, ma啪uoju nauju keleliu.  K膮 tai rei拧kia? Tai daryti ma啪us konkre膷ius kasdienius dalykus su meile, nuolankumu, pasitik臈jimu, visi拧kai atsiduodant 寞 Dievo rankas. B奴ti pana拧iu 寞 vaik膮 motinos gl臈byje. Kardinolas primin臈, kad 拧v. Teres臈 taip kalb臈jo apie dvasin臋 vaikyst臋, kuri yra ne infantilumas, bet radikalus atsigr臋啪imas 寞 Evangelij膮.

Kardinolas P. Parolinas primin臈, kad pasakodama apie ma啪ojo kelelio atradim膮, 拧v. Teres臈 i拧 Lizj臈 klausia, k膮 Dievas padaryt懦, jei ma啪ut臈liai ateit懦 pas j寞, ir atsakymas jai at臈jo i拧 prana拧o Izaijo i拧traukos, kur prana拧as skelbia, kad Dievas asmeni拧kai r奴pinsis savo tauta su tokia meile, kaip motina. 艩v. Teres臈 liudija, kad Dievas r奴pinasi kiekvienu i拧 m奴s懦 tarsi b奴tume vienintel臈 gyva b奴tyb臈, taip pat tvirtindama, kad viskas yra malon臈, niekas negali b奴ti nusipelnyta, net ir Dievo meil臈. 艩i vizija t臋sia 拧v. Pauliaus mintis, kad viskas i拧eina 寞 gera mylintiems Diev膮.

艩ventosios 啪inia tarsi skirta 拧i懦 laik懦 啪mogui, kuris 寞vairiais b奴dais atmeta nat奴rali膮 ir abipus臋 priklausomyb臋 nuo kit懦 ir nuo ekosistemos, kad b奴t懦 鈥瀔aip Dievas鈥�, pasiduodamas Adomo ir Ievos pagundai, sak臈 kardinolas P. Parolinas. Nerimastingai ie拧kodamas autonomijos, savaranki拧kumo ir nepriklausomyb臈s nuo vis懦 ir visko, modernus 啪mogus nesugeba rasti atsakym懦 寞 pasl臈ptas 啪mogaus b奴ties m寞sles, kurios 拧iandien, kaip ir vakar, neramina jo 拧ird寞 鈥� 啪mogaus prigimtis, gyvenimo prasm臈 ir pabaiga, g臈ris ir nuod臈m臈, skausmo kilm臈 ir tikslas, kelias 寞 laim臋, mirtis, teismas po mirties. Kardinolas primin臈, kad 拧i didi 拧ventoji prie拧 mirdama pa啪ad臈jo atsi懦sti i拧 dangaus 鈥瀝o啪i懦 liet懦鈥� 鈥� malones per jos u啪tarim膮. Ji buvo 寞sitikinusi, kad jos misija buvo 鈥瀌aryti gera 啪em臈je iki pasaulio pabaigos鈥�. Tad baigdamas homilij膮 kardinolas palink臈jo visiems 拧io 鈥瀝o啪i懦 lietaus鈥� ie拧kant atsakym懦 寞 egzistencinius  klausimus.

(D沤/Vatican News)