„Baltijos malda“: šiaurietiška siela nuo Vasko, Pärto iki Juozapaičio
Italijoje prieš kiek laiko pasirodęs muzikinis albumas „Baltic prayer“ („Baltijos malda”) apima kompozitorių iš Baltijos regiono ir ne tik kūrinius, kuriuos atlieka tarptautinį pripažinimą pelnęs vadinamasis „Svajonių duetas“ – „Duettissimo“: tai smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violočelininkas Glebas Pyšniakas, kartu su jais – dirigentas ir kompozitorius Vaclovas Augustinas, jo vadovaujamas Vilniaus miesto savivaldybės choras Jauna muzika.
Laikraštis „Avvenire“ pristato šį albumą šių dienų kontekste: albume „Baltijos malda“ kalbama apie muziką kaip apie neramiais laikais guodžiančią maldą, tai žinomų kompozitorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat Norvegijos, Anglijos ir Ukrainos kūriniai.
„Baltijos malda“ yra daug daugiau nei vien diskas: tai žmonių, tiksliau, kelių tautų balsas. Gyvas religinio jautrumo ir žmogaus būsenos – kartais ir politinės bei socialinės – liudijimas, patikėtas choro išraiškingumui ir dviejų instrumentų skambesiui, raginantis dažnai kontrastingus jausmus ir nuotaikas paversti muzika. Greta Vaclovo Augustino vadovaujamo Vilniaus savivaldybės choro randame Dalios Dėdinskaitės smuiką ir Glebo Pyšniako violončelę, vedančius mus ilgoje kelionėje per didžios mūsų žemyno Šiaurės harmoniją ir tylą.
Terminas „Baltijos muzika“ turėtų būti laikomas ne tik geografine etikete, o tikru raktu į pasaulį, atskleidžiančiu gyvybingą kūrybos gyslelę kompozitorių, tam tikrą gyvenimo etapą išgyvenusių priespaudą, smurtą ir laisvės ilgesį. Įvairus garso peizažas, kuriame kiekvienas kūrybinis gestas tampa unikaliu pasakojimu, perteikiančiu asmenines istorijas, užslėptus troškimus ir savos tapatybės apmąstymus.
Įspūdingame latvio Pēterio Vasko (g. 1946 m.) „Plainscapes“ gamtos stebuklas švenčiamas per muziką, kuri, atrodo, pamažu išnyra iš tolimo miražo ir vėliau virsta intensyvaus grožio daina, lietuvio Jurgio Juozapaičio (g. 1942) specialiai šiam projektui parašytame kūrinyje „Ave Maria“ įpinami dviem styginiams instrumentams patikėti garsiniai fragmentai, iš pažiūros niūrūs ir iš pradžių atrodo nesusiję tarpusavyje, kurie palaipsniui perkomponuojami šviesioje choro išaustoje faktūroje: intencijų polifonija, suteikianti gyvybės įkvėptai meditacijai. Estas Arvo Pärtas (g. 1935) taip pat kreipiasi į dangų savo garsiajame „Da Pacem, Domine“.
Albumą kompaktinės ir vinilinės plokštelių pavidalu išleido viena svarbiausių italų įrašų kompanijų „Milano Dischi – Stradivarius“.
(Ž/Ծ)