?Baltijos malda“: ?iaurieti?ka siela nuo Vasko, P?rto iki Juozapai?io
Italijoje prie? kiek laiko pasirod?s muzikinis albumas ?Baltic prayer“ (?Baltijos malda”) apima kompozitori? i? Baltijos regiono ir ne tik kūrinius, kuriuos atlieka tarptautin? pripa?inim? peln?s vadinamasis ?Svajoni? duetas“ – ?Duettissimo“: tai smuikinink? Dalia D?dinskait? ir violo?elininkas Glebas Py?niakas, kartu su jais – dirigentas ir kompozitorius Vaclovas Augustinas, jo vadovaujamas Vilniaus miesto savivaldyb?s choras Jauna muzika.
Laikra?tis ?Avvenire“ pristato ?? album? ?i? dien? kontekste: albume ?Baltijos malda“ kalbama apie muzik? kaip apie neramiais laikais guod?ian?i? mald?, tai ?inom? kompozitori? i? Lietuvos, Latvijos, Estijos, taip pat Norvegijos, Anglijos ir Ukrainos kūriniai.
?Baltijos malda“ yra daug daugiau nei vien diskas: tai ?moni?, tiksliau, keli? taut? balsas. Gyvas religinio jautrumo ir ?mogaus būsenos – kartais ir politin?s bei socialin?s – liudijimas, patik?tas choro i?rai?kingumui ir dviej? instrument? skambesiui, raginantis da?nai kontrastingus jausmus ir nuotaikas paversti muzika. Greta Vaclovo Augustino vadovaujamo Vilniaus savivaldyb?s choro randame Dalios D?dinskait?s smuik? ir Glebo Py?niako violon?el?, vedan?ius mus ilgoje kelion?je per did?ios mūs? ?emyno ?iaur?s harmonij? ir tyl?.
Terminas ?Baltijos muzika“ tur?t? būti laikomas ne tik geografine etikete, o tikru raktu ? pasaul?, atskleid?ian?iu gyvybing? kūrybos gyslel? kompozitori?, tam tikr? gyvenimo etap? i?gyvenusi? priespaud?, smurt? ir laisv?s ilges?. ?vairus garso peiza?as, kuriame kiekvienas kūrybinis gestas tampa unikaliu pasakojimu, perteikian?iu asmenines istorijas, u?sl?ptus tro?kimus ir savos tapatyb?s apm?stymus.
?spūdingame latvio Pēterio Vasko (g. 1946 m.) ?Plainscapes“ gamtos stebuklas ?ven?iamas per muzik?, kuri, atrodo, pama?u i?nyra i? tolimo mira?o ir v?liau virsta intensyvaus gro?io daina, lietuvio Jurgio Juozapai?io (g. 1942) specialiai ?iam projektui para?ytame kūrinyje ?Ave Maria“ ?pinami dviem styginiams instrumentams patik?ti garsiniai fragmentai, i? pa?iūros niūrūs ir i? prad?i? atrodo nesusij? tarpusavyje, kurie palaipsniui perkomponuojami ?viesioje choro i?austoje faktūroje: intencij? polifonija, suteikianti gyvyb?s ?kv?ptai meditacijai. Estas Arvo Pärtas (g. 1935) taip pat kreipiasi ? dang? savo garsiajame ?Da Pacem, Domine“.
Album? kompaktin?s ir vinilin?s plok?teli? pavidalu i?leido viena svarbiausi? ital? ?ra?? kompanij? ?Milano Dischi – Stradivarius“.
(D?/Avvenire)
