Vie?paties J?zaus Kristaus Prisik?limas – Velykos
Pirm?j? savait?s dien?, rytui br?k?tant, moterys at?jo prie kapo, ne?damosi paruo?tus tepalus. Jos rado akmen? nuritint? nuo kapo, o ??jusios vidun, neberado Vie?paties J?zaus kūno. Jos sutriko ir ne?inojo, k? daryti, bet ?tai prisiartino du vyrai spindin?iais drabu?iais. Moterys i?sigando ir nuleido ?emyn akis, o tie vyrai prabilo: ?Kam ie?kote gyvojo tarp mirusi?j?? N?ra jo ?ia, jis prisik?l?! Atsiminkite, k? jis yra jums sak?s, būdamas Galil?joje: ‘?mogaus Sūnus turi būti atiduotas ? nusid?j?li? rankas ir nukry?iuotas, o tre?i? dien? prisikelti!’“ Tuomet jos prisimin? J?zaus ?od?ius. Moterys sugr??o nuo kapo ir visk? prane?? Vienuolikai ir visiems kitiems. Tai buvo Marija Magdaliet?, Joana, Jokūbo motina Marija; jos ir j? draug?s papasakojo tai apa?talams. Tas prane?imas jiems pasirod? es?s tu??ios ?nekos, ir jie moterimis netik?jo. Vis d?lto Petras pa?ok?s nub?go prie kapo. ?vilgtel?jo pasilenk?s ir mato tiktai drobules. Jis gr??o atgal, be galo steb?damasis tuo, kas buvo atsitik?. (Lk 24, 1–12)
TAS, KURIS YRA
Dar buvo naktis, kai jos i??jo ? gatves…
Pirm?j? savait?s dien? anksti ryte, dar nei?au?us, moterys nu?jo prie kapo. Naktis dar t?siasi, bet ateis rytas.
Naktis gaubia ir mus, susidūrus su akivaizd?iu absoliutaus blogio monstru, vadinamu karu…
Moterys, susidūrusios su nuo kapo angos nuverstu akmeniu ir slegian?ia tu?tuma, i? karto ne?tik?jo, joms kilo tik did?iulis klausimas: ?Kas tai?“
Tik?jimas n?ra momentinis ?vykis, tai darbas, prasidedantis klausimu: ?Kas tai, kas vyksta?“
Kad ?tik?tum, reikia dviej? angel? ir naujo skelbimo. Lukas sako, kad jie apakino moteris savo spind?jimu, buvo apsireng? ?viesos blyksniais, ir j? ?od?iai tapo ?viesa: ?Kam ie?kote gyvojo tarp mirusi?j?? N?ra jo ?ia, jis prisik?l?!”
Tai gro?io kaskada, akinanti ?viesa, suteikianti J?zui vard?: ?Tas, kuris yra gyvas!“ J?zus yra tas, kur? mat?me u?daryt? uoloje kape, tas, kuris atv?r? mums begalinius horizontus, yra gyvas! Tai Velyk? ?inia.
Skirtumas tarp tik?jimo ir netik?jimo yra ne pats J?zus, o J?zaus Prisik?limas, Jo Velykos! Tai supratimas, kad J?zus yra ne vaiduoklis ir ne prisiminimas, bet Jis pats!
Jis prisik?l?! Evangelistai vartoja ?? nuolank? ir konkret? veiksma?od?: prisik?l?. Jie ne?ino, kaip papasakoti apie prisik?lim?, tod?l vartoja ryto veiksma?od?ius, kai mes keliam?s, kad gr??tume ? gyvenim?, meil?, d?iaugsmus ir darbus. ?inia apie prisik?lim? yra konkreti: Jis pabudo, pabuskime ir mes i? ?io snaud?ian?io gyvenimo! Atsibuskite, kelkit?s. ?iūr?kite, klausykit?s, ?sivaizduokite nauj? dang? ir i?skleiskite rankas!
Mes irgi esame tokie, kaip moterys, at?jusios patepti J?zaus kūno, esame tro?kim? ir stebukl? būtyb?s.
Velykos i? tikr?j? yra nelogi?kos, tas rytas prie?tarauja bet kokiam protui.
Ta?iau gyvenimas matuojamas ne tuo, kiek kart? ?kvepiame, o tomis akimirkomis, kurios u?gniau?ia kvap?.
Galbūt mes nematome ?viesos, vis dar naktis, bet ateina nauja diena…
Diena, kai mes suprantame: Jis yra, bet ne ?ia, Jis yra kitur. Jis yra toliau, galime ie?koti Jo visur, bet ne tarp mirusi?j?, ne kapin?se. Jis yra gatv?se, akyse, ?irdyse, Jis beld?iasi ? namus, Jis laukia, kol Jam atidarysime duris. Mes J? sutinkame, suklumpame, Jis palie?ia mus, kalba su mumis, apkabina…
At?jo Velykos…
Adolfas Gru?as
