Talino vyskupas: „Taika nėra apsaugota“
Estijoje priimtas įstatymas užtikrina, kad „Estijoje veikiančios religinės organizacijos nebūtų naudojamos neapykantai ar smurtui kurstyti“. Vyriausybės siūlymui balandžio 9 d. pritaręs parlamentas pranešė, kad Estija pasisako už religijos laisvę ir kiekvienas turi laisvę pasirinkti, ar išpažinti religiją ir kurią, tačiau valstybės užduotis yra atsižvelgti į iššūkius, kurie kelia grėsmę nacionaliniam ir socialiniam saugumui. Pagal naują įstatymą Estijoje veikiančioms bažnyčioms, kongregacijoms ar vienuolynams nebus leista palaikyti ryšių su šalimis, kurios remia ar palaiko karinę agresiją arba kursto karą, teroristinius nusikaltimus ar kitokį neteisėtą ginkluotos jėgos ar smurto naudojimą.
Estijoje yra dvi Ortodoksų Bažnyčios: viena, susijusi su Konstantinopolio visuotiniu patriarchatu, ir kita, susijusi su Maskvos patriarchatu. Talino katalikų vyskupas Philippe’as Jourdanas komentuoja įstatymą ir jo kontekstą. Pasak vyskupo, šis įstatymas vainikuoja procesą, prasidėjusį nuo patriarcho Kirilo pareiškimų 2023 metais, neigiančių Estijos egzistavimą. Šie teiginiai niekada nebuvo atšaukti, nors Maskvos patriarchatui pavaldi Estijos ortodoksų vyskupija pareiškė nepritarianti patriarcho nuomonei. Natūralu, kad tai sukėlė daugelio estų nepasitenkinimą.
Įstatymas yra bendras ir taikomas visoms Bažnyčioms, tarp jų ir katalikų, tęsia vyskupas. Tai ne bažnyčių uždarymo klausimas ar laisvės praktikuoti savo tikėjimą ir jo mokyti ribojimas.
Paklaustas apie santykius tarp skirtingų krikščionių bendruomenių Estijoje, vyskupas paminėjo, kad vyksta geras dialogas, vadovai reguliariai susitinka Estijos Bažnyčių taryboje. Tačiau dabartinė padėtis tikrai rimta. Kalbėdamas apie nuotaikas šalyje, vyskupas Jourdanas priminė, kad Rusijos baimė Estijos visuomenėje egzistavo visada, net gerokai prieš karą Ukrainoje, nors tuo metu tai atrodė nepagrįstas būgštavimas. Deja, įvykiai parodė, kad taika nėra tokia apsaugota, kaip visi manė. Tad dauguma estų įsitikinę, jog būtina ginkluotis, kad taikai nekiltų grėsmė. Nors vyskupas mano, kad išeitis būtų tarptautinis nusiginklavimas, šiuo metu tai sunkiai įmanoma.
Vyskupas priminė, kad Estija netrukus sulauks pirmosios beatifikacijos šalies istorijoje. Palaimintuoju bus skelbiamas arkivyskupas Eduardas Profittlichas, kuris 1942 m. mirė kaip kankinys sovietų kalėjime. Jo beatifikacija svarbi ne tik estų bendruomenei, bet ir visiems katalikams. Tai labai simboliška ir šių dienų kontekste, nerimstančių grėsmių akivaizdoje.
(Ž/)&Բ;