Per Velykas suskamb?s nauji benediktin? abatijos Jeruzal?je varpai
Galima pridurti, jog abatija i?kilo prie? 115 met? ant Siono kalno, Jeruzal?s miesto senamiestyje. Siono kalnas daugyb? kart? minimas ?ventajame Ra?te, kartais kaip Jeruzal?s sinonimas. ?i ?venta vieta susijusi su Vie?paties J?zaus ir jo pirm?j? mokini? istorija.
Abatijos istorija yra susijusi su i?kilmingu Vokietijos kaizerio Vilhelmo II vizitu Jeruzal?je 1898 metais. Vienas i? ?io vizito gest? – ?em?s sklypo ?sigijimas i? Osman? imperijos sultono. Ant ?io sklypo ir buvo pastatyta benediktin? abatija, kurios gyvenimui nuo to laiko vadovauja benediktinai i? Vokietijos. Pasak tradicijos, ?ioje vietoje ?u?migo“ Mergel? Marija, J?zaus Motina – i? ?ia ir abatijos dedikavimas ?iam ?vykiui, kuris lotyn? apeig? Ba?ny?ios tradicijoje minimas kaip Mergel?s Marijos ?mimas ? dang?.
Beje, naujojo abato Nikodemo Schnabelio i?rinkimas sutapo su dideli? abatijos remonto darb?, ?skaitant naujo altoriaus pastatym?, pabaiga. Po j? prad?ti abatijai priklausan?i? student? nam?, galin?i? priimti iki 25 asmen?, renovacija. Ta?iau, pasak abato N. Schnabelio, u?baigus materialius abatijos remonto darbus, abatijos bendruomen? pasiry?usi t?sti dvasinius statybos darbus, kurie yra patys svarbiausi ir prasmingiausi. Jis, kaip abatas, sav?s klausia – kur kiekvieno brolio vieta? Kaip būti tuo bendruomen?s t?vu, kuris kiekvienam jos nariui padeda būti laimingam Dievo ie?kojimo kelyje pagal benediktin? pasirinkt? būd?, sujungiant? mald?, darb? ir studijas? Nors benediktinai, kaip ?inia, yra kontempliatyvus ordinas, tai nerei?kia, kad u?daras. Prie?ingai, vokie?i? benediktin? abatija nuo seno yra piligrim? stotel? ir Jeruzal?s krik??ioni? bendruomeni? atstov? susitikimo vieta.
Pasak abato vokie?io, jo vadovaujama bendruomen? priima ?vairius sve?ius. Kaip min?ta, tai vis? pirma piligrimai, o taip pat trumpiems laikotarpiams atvykstantys studentai ir savanoriai. Antra, tai Jeruzal?s katalik? bendruomen?s nariai, arabai ir ?iek tiek ?yd?. Tre?ia, tai Jeruzal?je gyvenantys vienuoliai, vyrai ir moterys, bei dvasininkai. Ketvirta, tai u?sienie?iai migrantai, neretai dirbantys kone vergi?komis s?lygomis, prieglobs?io pra?ytojai. (RK / Vatican News)
