Lietuvos vyskupų Velykų homilijos ir sveikinimai
Vilniaus arkivyskupijos ganytojai drąsina evangeliniu Emauso mokinių pavyzdžiu: Viešpats keliauja kartu su mumis net ir tada, kai Jo neatpažįstame. Arkivyskupas Gintaras Grušas ir vyskupas Arūnas Poniškaitis linki, kad Viešpačiui prakalbinus ir sušildžius mūsų širdis Jį atpažintume ir neštume Prisikėlimo žinią kitiems.
Vaizdo žiniomis Velykų proga sveikina Kauno arkivyskupijos ganytojai: arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, vyskupas Saulius Bužauskas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM sveikinime atkreipia dėmesį į ilgaamžėje Velykų sekvencijoje skambantį klausimą: „Pasakyk mums, Marija, ką esi mačius kelyje?“ Tai vienintelis klausimas, kurį užduoda mokinių bendruomenė Marijai Magdalietei Velykų rytą. Vyskupas pabrėžia, kad mūsų tikėjimas remiasi kitų žmonių liudijimu apie patirtą susitikimą su Prisikėlusiuoju. Prisikėlęs Jėzus, kviečia mokinius grįžti į Galilėją prie savo pašaukimo ištakų, nes tik Prisikėlimas suteikia kiekvienam pašaukimui amžinybės prasmę. Marija Magdalietė ne iš karto atpažino Jėzų, nes žvelgė į jį ašarų pilnomis akimis. Ne liūdesys, bet viltis ir džiaugsmas leidžia regėti tikėjimo akimis, – drąsina Panevėžio ganytojas. – Tada visa jėga nuskamba sekvencijos atliepas: „Mano viltis, Kristus, prisikėlė!“
Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius velykiniame laiške pabrėžia, kad Viešpaties Jėzaus mirtis ir prisikėlimas yra dvi vieno ir to paties slėpinio pusės. Šiandienos pasaulyje taip pat galime įžvelgti tiek kryžiaus, tiek prisikėlimo ženklų. Beprasmiuose karuose žūva žmonės, miršta pasitikėjimas tarp asmenų, susvyruoja tarptautinių susitarimų patikimumas. Tačiau Kristaus prisikėlimas ir jo pergalė prieš mirtį prikelia ir mūsų viltį, įžiebia norą, pasak popiežiaus Pranciškaus, būti vilties piligrimais ir vilties nešėjais. „Iš Kristaus prisikėlimo gauname viltingos ateities garantą. Juk paukštis gieda ir ant lūžtančios šakos, nes žino, kad turi sparnus Mums tokie sparnai yra Jėzaus Kristaus dovanota viltis“, – rašo Telšių vyskupas. Vaizdo sveikinime jis žemaitiškai drąsina neišsigąsti mirties apraiškų kantičkinės giesmės žodžiais. Vyskupas jame taip pat dalijasi savo giedama giesme pritardamas gitara.
Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas sveikinimo žodyje rašo: Kristaus Prisikėlimo slėpinys yra realus istorinis faktas ir kartu antgamtinis įvykis, jis nesutalpinamas vien į žemišką tikrovę. Prisikėlęs Jėzus pasilieka su mumis per visas dienas. Pasilieka su žmonėmis per visą istoriją. Pasilieka ir mūsų dabarties laikais. Ganytojas su dėkingumu mini Jubiliejaus metų piligrimystę į Romą ir pabrėžia pagrindinį šios piligrimystės tikslą– patiems susitikti Jėzų, kuris yra tikroji mūsų Viltis. Vyskupas taip pat primena, kad šiais Jubiliejaus metais, kaip Vilties piligrimai, drauge švenčiame ir palaimintojo Mykolo Giedraičio gimimo 600 metų jubiliejų.
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila velykiniame laiške apžvelgia nežinios ir nerimo nuotaikas pasaulio įvykiuose, vis dėlto ragina įžvelgti vilties prošvaistes, laiduojamas visokeriopų taikos siekimo pastangų. Jis rašo: „Siekdami savo šalies saugumo, stiprindami gynybinius pajėgumus, nebūkime vien pragmatiški. Kartu ugdykime ir supratimą jog tikėjimo šviesa ir dvasinė tvirtybė didelių iššūkių metu taip pat lemia labai daug“ <...>. „Prisikėlimas pakeičia viską. Slegiantis akmuo nebėra kliūtis, sargybiniai ir valdžios antspaudai netenka savo galios, apaštalų baugšumas virsta ypatinga drąsa“. Ganytojas baigia linkėjimu: Kristaus Prisikėlimo viltis teveda mus į nepraeinantį džiaugsmą, į gyvenimo Jame pilnatvę.
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Velykų sekmadienio homilijoje sakė: Prisikėlęs Viešpats dovanoja viltį. Tai Dievo Sūnaus brangi gailestingumo dovana mūsų širdims. Jis dovanoja viltį, kuri viską keičia: ir mūsų gyvenimą, ir mūsų pasaulį. „Tuščias kapas, kurį atrado moterys, iš pirmo žvilgsnio kėlė sumišimą. Bet jis netrukus tapo didžiausios vilties ženklu. Tuščias kapas – tai ženklas, kuris kalba tyliai, bet giliai. Jis sako: Dievas ištikimas. Mirtis nėra galutinis žodis. Jėzus nugalėjo ne tik mirtį, bet ir nuodėmę, baimę, neviltį“.
Arkivyskupas Gintaras Grušas Velyknakčio pamoksle kvietė džiaugtis drauge su įkrikščioninimo sakramentus priimančiais katechumenais, įsijungiančiais į Kristaus Kūną – į Bažnyčią. „Tai ne tik jų šventė. Tai visos Bažnyčios džiaugsmas. Jie čia todėl, kad kažkas jiems liudijo. Tai priminimas mums visiems: Velykos nesibaigia prie kapo. Jos ten prasideda, bet jos tęsiasi tada, kai prisikėlimo šviesa paliečia mūsų gyvenimą ir per mus pasiekia kitus“.
LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ vaizdo žinia ir Velykinio sveikinimo tekstu liudija: Velykų džiaugsmas pasiekia mus kiekvienoje vietoje, kiekviename krašte, kiekvienoje situacijoje. Jis mini užsienio lietuvių bendruomenes lydinčius sunkumus, drauge pažymi ir viltingus pavyzdžius, kai kitų tautybių kunigai noriai patarnauja užsienyje gyvenantiems lietuviams, kai aktyvių pasauliečių dėka Dievo žodis skelbiamas lietuviškai ir tradicinės giesmės skamba ten, kur lietuviai kunigai nespėja atvykti. Visa tai yra vilties atspindžiai, tačiau juos neprilygstamai pranoksta Kristaus prisikėlimas. Arkivyskupas pažymi, kad tikėjimas padeda įžvelgti anapus žmogiškų galimybių ir atveria vilties kelią. Tokio žvilgsnio reikia ir mums. Sakoma, kad kol tęsiasi gyvenimas, yra ir viltis. Popiežius Pranciškus papildė: „Galėtume pasakyti ir kitaip: kol yra viltis, tęsiasi gyvenimas.“
Kastantas Lukėnas