杏MAP导航

鈥濳oki膮 prasm臋 turi tai, kas 寞vyko 膷ia, tiksliai 拧ioje vietoje, prie拧 du t奴kstan膷ius met懦? Koki膮 reik拧m臋 mums turi J臈zaus prisik臈limas? K膮 jis duoda m奴s懦 gyvenimui, ypa膷 拧iais laikais, kai viskas, atrodo, kalba apie mirt寞 ir tams膮?鈥� 鈥� klaus臈 kardinolas prad臈damas  homilij膮.

Velyknak膷io liturgijos skaitiniai kalba apie 啪mogaus ry拧io su Dievu istorij膮. Tai istorija, kuri膮 sudaro pakil奴s momentai ir nuopuoliai. Tai istorija, kuri prasideda vis i拧 naujo ir kuriai b奴dinga viena savyb臈: kai atrodo, kad viskas baigta, kad n臈ra i拧eities, Dievas 寞siki拧a ir dovanoja gyvenim膮, laisv臋, duoda 漠statym膮, kaskart atkuria pa啪eistus santykius. Jis gr膮啪ina 啪mones 寞 keli膮, atstato j臈gas ir vilt寞, atkuria tikrum膮, kad jis eina su mumis, kad yra tarp m奴s懦.

艩i istorija prasideda nuo 啪mogaus suk奴rimo pagal Dievo paveiksl膮. Nors 啪mogus su啪eid臈 拧寞 savo pirmaprad寞 pana拧um膮, K奴r臈jas jam dovanoja nauj膮 拧ird寞, geban膷i膮 gyventi pagal Dievo jam skirt膮 gyvenimo projekt膮. J臈zus, 沤odis, kuriuo Dievas suk奴r臈 pasaul寞 ir 啪mog懦, yra tas, kuris gali atkurti t膮 pirmin寞 paveiksl膮, sutept膮 啪mogaus.

J臈zaus mirtis i拧 prad啪i懦 gali atrodyti, kaip m臈ginimo atkurti m奴s懦 pana拧um膮 寞 Diev膮 nes臈km臈. J臈zus, T臈vo Amen, buvo nu啪udytas ir paguldytas 寞 kap膮. Ta膷iau Velyk懦 ryt膮 visos abejon臈s i拧sisklaid臈. J臈zus atidav臈 save, leidosi nu啪udomas, nesigyn臈, n臈 akimirkai nepasidav臈 smurto logikai. Tai jis padar臈 ne i拧 silpnumo, bet i拧 pasitik臈jimo. Jis patik臈jo savo gyvyb臋 T臈vui, o T臈vas 拧iame S奴nuje atpa啪ino savo veido bruo啪us, atpa啪ino 啪mog懦, atgavus寞 pirmaprad寞 pana拧um膮 寞 K奴r臈j膮.

Tad pra拧ykime J臈zaus, kad jis 寞啪engt懦 寞 m奴s懦 kapus ir i拧vest懦 mus 寞 拧vies膮, sugr膮啪int懦 mums gyvenim膮, kurio trok拧tame, suteikt懦 mums nauj膮 拧ird寞, geban膷i膮 pasitik臈ti ir dovanoti, kalb臈jo kardinolas Pizzaballa jau 拧e拧tadienio ryt膮 vadovaudamas Velyknak膷io liturgijai Jeruzal臈s 艩ventojo Kapo bazilikoje. (jm / Vatican News)