Artimųjų Rytų katalikų patriarchai apie Didžiąją savaitę
Tai Verbų sekmadienį priminė lotynų apeigų liturgija, tai pabrėžė ir įvairių kitų katalikų apeigų liturginės tradicijos, saugojamos Artimųjų Rytų regione.
Žvilgsnis visų pirma krypsta į Jeruzalę, kurioje lotynų apeigų patriarchas Pierbattista Pizzaballa vadovavo tradicinei Verbų sekmadienio procesijai Jeruzalėje, nuo Betfagės bažnyčios Alyvų kalno šlaite iki Šv. Onos bažnyčios senamiestyje.
„Mes žinome, kad Jėzaus kančia nėra paskutinis Dievo žodis pasauliui. Jo paskutinis žodis yra pats Prisikėlusysis ir mes esame čia tam, kad dar kartą tai pasakytume ir patvirtintume. Mes jį sutikome. Ir esame čia, kad šauktume apie tai su jėga, pasitikėjimu ir visa įmanoma meile, kurios niekas niekada negalės užgesinti. Niekas mūsų neatskirs nuo meilės Jėzui. Ir mes norime tai paliudyti pirmiausia vienybe tarp savęs, mylėdami ir palaikydami vieni kitus, atleisdami vieni kitiems“, – kalbėjo patriarchas.
Vienas iš artimiausių jo bendradarbių, patriarchato vikaras – 2025 vasario pabaigoje vyskupo šventimus gavęs Iyadas Akramas Twalas – Verbų sekmadienį sutiko savo gimtojoje Jordanijoje, kur vadovavo iškilmės procesijai ir Mišioms Šv. Elijo bažnyčioje, esančioje Al-Wahdneho vietovėje. Jordanijos sostinėje Amane taip pat buvo surengtos katalikų ir ortodoksų bendruomenių procesijos. Kaip jau ne kartą minėta, dėl kalendorinio sutapimo šiais metais visos Bažnyčios mini Velykas tą pačią dieną.
Irako chaldėjų apeigų patriarchas kardinolas Louisas Sako Verbų sekmadienio Mišias aukojo Šv. Juozapo patriarchalinėje katedroje Bagdade. Verbų sekmadienį paskelbtoje žinioje patriarchas kvietė savosios Bažnyčios narius Irake ir diasporoje Didžiąją savaitę išgyventi tarsi kelionę, kurios metu jie eina paskui Viešpatį, klausosi jo, dalyvauja įvykiuose. Tai padės atskleisti šios savaitės dvasinius turtus. Kardinolas L. Sako pakvietė įsijausti į Didžiosios savaitės veikėjų situaciją – ne vien į apaštalų ar pamaldžių moterų, bet ir į tų, kurie šaipėsi iš Jėzaus, atstūmė jį ir reikalavo jo mirties. Juk ir mes kartais taip elgiamės.
„Mirtis nėra pabaiga. Jėzus buvo tikras, kad jo gyvenimas taip nesibaigs. Ir mes jaučiame, kad einame pergalės link, link kitokios egzistencijos formos. Matome, kaip kryžius virsta šlove ir prisikėlimo švente. Tai tarsi antrasis Išėjimas. Vėlesni Jėzaus pasirodymai mokiniams suteikia jiems jėgų ir džiaugsmo pradėti naują gyvenimą ir liudyti. Jų tikėjimas, jų pasitikėjimas jo prisikėlimu verčia juos augti, stiprina jų ryšį su juo ir stiprina jų meilę jam ir vienas kitam“, – pažymi Irako katalikų galva.
Galima paminėti ekumeninę Verbų sekmadienio eiseną autonominio Irako kurdų regiono sostinėje Erbilyje. Per karo Irake ir Sirijoje dešimtmetį islamo džihadistų represijų laikotarpiu, šiame mieste prisiglaudė daug regiono krikščionių ir čia, rodos, suleido šaknis. Procesijos priešakyje kartu ėjo Rytų asirų Bažnyčios patriarchas Mar Awa III, Erbilio chaldėjų apeigų katalikų arkivyskupas Basharas Warda, sirų ortodoksų Bažnyčios vyskupas Nicodemas Daoudas Sharafas ir sirų apeigų katalikų vyskupas Nathanaelis Nizaras Ajamas.
Maronitų apeigų patriarchato, kurio pagrindinė būstinė yra Libane, galva kardinolas Beshara Rai Verbų sekmadienio homilijoje sakė, kad Verbų sekmadienis yra vaikų šventė. Jie neša žvakes, papuoštas alyvmedžio šakelėmis, kurios simbolizuoja jų tikėjimo šviesą ir taikos dvasią jų širdyse. Savo maldomis stiprinkime vargšus vaikus, kurie yra netekę šventės džiaugsmo, vildamiesi, kad Kristaus, kuris savo meile prakalbins jų širdis, asmuo taps jų švente. O su vaikais ir suaugusieji, laikydami rankose alyvmedžio šakeles, rodo, jog tiki Kristaus taika ir įsipareigoja ją kurti bei liudyti savo gyvenimu, veiksmais ir žodžiais.
Minėdami Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą ir mes dvasiškai atlikime perėjimą – mirkime savo nuodėmėms, prisikelkime su juo naujam gyvenimui, malonės gyvenimui, ragino kardinolas maronitas.
Libane reziduojantis Kilikijos armėnų patriarchas Raphaelis Bedrosas XXI Minassianas Verbų sekmadienio Mišiose Šv. Išganytojo katedroje Burdž Hamude, Beiruto priemiestyje, komentuodamas Didžiosios savaitės įvykius, ragino:
„Patikėkime save Kristui, kad jis veiktų per savo Šventąją Dvasią ir atvertų mums teisumo kelią, jog galėtume vykdyti jo valią. Tegul jis įžengia į mūsų širdis ir sąžines, kaip įžengė į Jeruzalę, išstumia blogį ir nedorybę iš mūsų gyvenimo, palaimina mus, kaip palaimino tuos, kurie vaikščiojo su juo, kaip vieną tautą, ištikimą, tarnaujančią, teisią“. (RK / Vatican News)