MAP

Adelė Dirsytė Adelė Dirsytė 

Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (kovo 30 d.)

Kovo 27 d. Vilniuje, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo paminėtos Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės mirties 70-osios metinės.

Pranešimą apie minėjimą parengęs kun. dr. Nerijus Pipiras renginyje kalbėjęs apie lietuves Dievo tarnaites, pabrėžė, kad per kiekvieną iš jų skirtingai sužiba viltis, kurią pamatyti šiandien – kiekvieno mūsų uždavinys. Sesuo Leonora Kasiulytė DP pristatė Dievo tarnaitę Mariją Rusteikaitę – Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos steigėją, žydų gelbėtoją. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė Violeta Jasinskienė kalbėjo apie moteris lageriuose. Šv. Mišių, aukotų memorialo kolumbariume, metu buvo perskaityti žmonių, šioje vietoje nukankintų 1944–1947 metais, vardai. Renginyje dalyvavęs Kauno arkivyskupijos augziliaras vysk. Saulius Bužauskas apibendrino, jog kankinių liudijimas yra ypač svarbus mums, išgyvenantiems Gavėnią ir einantiems vilties keliu. Informacija apie minėjimą pateikiama Kauno arkivyskupijos internetinėje svetainėje.

Kauno arkivyskupijos Katechetikos centras ir Telšių vyskupijos kurija praneša apie kovo 20–21 d. Kaune ir Telšiuose surengtus Stiubenvilio pranciškonų universiteto (JAV) teologijos ir katechetikos dėstytojo dr. James Pauley seminarus apie liturginę katechezę.

Pirmoji seminaro dalis buvo skirta apmąstyti šventųjų Mišių kaip meilės mainų Švenčiausiosios Trejybės gyvenime vyksmui. Lektorius apžvelgė tris tiesas, kaip mums giliau ir sąmoningiau įsitraukti į Mišias: 1) Mišios yra pagrindinis asmeniškas susitikimas su Dievo meile; 2) visos Mišios nuo pradžių iki pabaigos yra persmelktos abipusiais Dievo ir žmogaus meilės mainais; 3) šie meilės mainai vyksta visiškai žmogišku būdu – per sakramentinių ženklų kalbą, kurią mums labai svarbu išmokti, kad galėtume suprasti ir patirti Dievo meilę per sakramentus. Antroje seminaro dalyje dr. James Pauley pasidalijo praktiniais metodais ir patarimais, kaip per vaikų ir suaugusiųjų katechezes ir tikybos pamokose tinkamai mokyti sakramentų, ypač kreipiant dėmesį į sakramentų apeigas, jų tekstus, maldas ir ženklus ir laikant apeigas pagrindiniais sakramentinės katechezės šaltiniais.

Labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“, bendradarbiaudamas su Laisvos visuomenės institutu ir Lietuvių krikščionių darbuotojų profesine sąjunga kovo 27 d. Kaune surengė konferenciją „50 metų po pogrindinio leidinio „Aušra“ pasirodymo: pamokos, perspektyvos ir detektyvinė archyvo paieška“. Informaciniame pranešime primenama, kad 1972 metais pradėtos leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos”, kurioje buvo skelbiami duomenys apie tikinčiųjų diskriminaciją ir persekiojimus, leidėjams ilgainiui kilo mintis imtis naujo pogrindinio leidinio, kuriame,  pratęsiant dr. J. Basanavičiaus „Aušros“ tradiciją, pagrindinis dėmesys būtų skiriamas tautinėmis temomis – pasipriešinimui prieš istorijos falsifikavimą, tautinio identiteto naikinimą, kalbos ir kultūros slopinimą.

Konferencijos globėjas ir pirmųjų „Aušros“ numerių redaktorius  kard. Sigitas Tamkevičius sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo:

„Dėkoju Dievui už šį laikotarpį, kai mūsų širdyse brendo noras gyventi ne tik sau, bet ir dėl Lietuvos, dėl mūsų Bažnyčios. Šiandien, kaip ir anuomet, mums reikia žmonių, kurie mylėtų savo Tėvynę ir būtų pasiruošę atsakyti į šių dienų iššūkius“.

Konferencijos pabaigoje dalyvius pradžiugino žinia apie atrastus, ligi šiol dingusiais laikytus „Aušros“ numerius. Pogrindžio „Aušros“ archyvas netrukus bus baigtas suskaitmeninti ir taps prieinamas visiems puslapyje lkbkronika.lt.

Vilniaus arkikatedroje bazilikoje kovo 28 d. įvyko atgailos pamaldos ir visą parą trunkanti Švenčiausiojo Sakramento adoracija „24 valandos Viešpačiui“. Vilniaus arkikatedros vikaras kun. Deividas Stankevičius, svetainėje vilnensis.lt atsakydamas į klausimus apie šią iniciatyvą pabrėžė, kad ji yra skirta visiems:

Mes nežinome, kokie žmonės ateis, kaip pasiruošę, bet kunigai tam ir budi, kad galėtų padėti net tam žmogui, kuris seniai buvęs išpažinties ar visai nebuvęs, bet trokšta ateiti. Galbūt žmogus nori pabūti tyloje, o galbūt atlikti išpažintį ar turėti dvasinį pokalbį. Kunigas tikrai patars savo patarimais, įžvalgomis, klausimais, net jei žmogus nežinotų, kaip tinkamai atlikti išpažintį. Žinoma, geriau, kai žmogus jau būna apmąstęs dalykus, bet Dievo keliai nežinomi ir, jei Dievas taip prakalbina ir kviečia žmogų, mes esame pasiruošę jam padėti net jei tai pirmoji jo gyvenimo išpažintis. Tai didžiulė dovana. Viešpats laukia kiekvieno,“ – drąsino Vilniaus arkikatedros vikaras kun. Deividas Stankevičius.

Spaudos apžvalga. Giedrius Tamaševičius
2025 kovo 30, 12:12