Pirmasis gav?nios sekmadienis
Anuo metu J?zus, kupinas ?ventosios Dvasios, gr??o nuo Jordano, ir Dvasia j? ved?iojo po dykum? keturiasde?imt dien?, ir jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalg? per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas. Tuomet velnias jam tar?: ?Jei tu Dievo Sūnus, liepk ?itam akmeniui pavirsti duona.“ J?zus jam atsak?: ?Para?yta: ?mogus gyvas ne viena duona!“ Tada velnias, pav?d?j?s j? auk??iau, viena akimirka parod? jam visas pasaulio karalystes ir tar?: ?Duosiu tau vis? j? vald?i? ir didyb?; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju. Taigi, jei parpuol?s ant ?em?s pagarbinsi mane, visa bus tavo.“ O J?zus jam atsak?: ?Para?yta: Vie?pat?, savo Diev?, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“ Dar nusived? j? velnias ? Jeruzal?, pastat? ant ?ventyklos ?elmens ir tar?: ?Jei tu Dievo Sūnus, pulk nuo ?ia ?emyn, nes para?yta: Jis palieps savo angelams serg?ti tave ir dar: Jie ne?ios tave ant rank?, kad neu?sigautum kojos ? akmen?.“ J?zus jam atkirto: ?Pasakyta: Negundyk Vie?paties, savo Dievo!“ Visokius gundymus baig?s, velnias atsitrauk? nuo jo iki laiko. (Lk 4, 1–13)
KELION? PER DYKUM?
Kasdienis J?zaus gyvenimas su Juozapu ir Marija jau praeityje… Dabar Jis yra pasiruo??s prad?ti savo misij? ir, vos tik pakrik?tyt?, Dvasia nuveda J? ? dykum?.
Pagundos n?ra atsitiktinumas gyvenimo kelyje. Jei Dievas mus myli, Jis visada mus veda ? i?bandym? viet?. Tenka keliauti ? dykum?, kad ten susidurtume su savo vidiniais balsais. Dievas to nori, nes, jei nesusidursime su savo demonais, visada priklausysime nuo j? malon?s. Pagunda – tai ?mogaus laisv?s klausimas.
Graik? kalboje ?gundyti“ rei?kia: ?tikrinti“. Gundymas padeda suprasti, kas i? tikr?j? yra ?mogus. Visi did?iausi Biblijos veik?jai buvo gundomi, nes gundymas yra laisv?s akimirka.
J?zus i?keliauja ? dykum?, kadangi dykumoje ?mogus yra vienas pats, ten n?ra kit?. Dykumoje ?mogus lieka vienas su savimi, ir būtent ten i? ties? atsiskleid?ia tai, k? jis ne?iojasi savyje.
Gundymas i?bando laisv? ir geb?jim? rinktis. J?zus gyveno pilnavert? gyvenim?, pasi?ymint? tuo esminiu elementu – laisve. J?zus dabar turi rinktis, kaip skelbti ?od?. Jis visk? ?ino apie T?v?, nes pats yra Dievas, bet Jam reikalinga strategija, kaip pasiekti savo tiksl?. Juk ?mon?s privalo ?inoti, jog yra beproti?kai mylimi T?vo, kuris yra vienintel? Meil?.
Tod?l J?zui ir reikia tylos: kas gal?t? būti geriau u? dykum?? Evangelisto apra?yta gundymo scena – tai pasiūlymas rinktis alternatyvius kelius misijai, kuri? J?zus gavo i? T?vo. J?zus turi pasirinkti, kokiu Mesiju jis nori būti. Juk J?zus gal?jo pasielgti ir kitaip: Jis gal?jo i?vengti mirties ant kry?iaus…
Ir tada pasirodo velnias, tas tikrasis, o ne mūs? sukurta jo karikatūra, ir prasideda kova. Visa tai pana?u ? Biblijos tyrin?toj? susir?mim?, kai kiekvienas i? j? pa?od?iui cituoja ?vent?j? Ra?t?: velnias apver?ia jo prasm? auk?tyn kojomis, o J?zus sugr??ina pirmin? reik?m?.
Pa??stu krik??ioni?, pasirengusi? cituoti ?vent?j? Ra?t?, i? konteksto i?traukiant biblinius tekstus, tarsi tai būt? eilinis aforizmas, ir pasinaudojant tais ?od?iais savo naudai. Neu?mir?kime, kad, pasinaudodami ?ventuoju Ra?tu, esame padar? nusikaltim?, ? Dievo lūpas ?d?dami tai, apie k? Jis n? nesvajojo…
Velnias bando suklaidinti J?z? trimis ?jei“: ?Jei tu Dievo Sūnus… jei parpuol?s ant ?em?s pagarbinsi mane… jei tu Dievo sūnus“. Velnias visada stengiasi sukelti abejon?, gr??indamas mus ? tai, kas jau buvo, ? netikr? realyb?: ?kaip būt? buv?, jei“… Ta?iau tikrov? nekei?iama, ji i?gyvenama.
Dykumoje gundytojas kvie?ia J?z? pasirinkti papras?iausi? keli?, apie kur? skelb? prana?ai ir Jonas Krik?tytojas. Jis kalba apie triumfuojant?, stipr? Mesij?, kur? visi pripa??sta. Trumpai tariant, anot jo, geriau būti tokiu Mesiju, kokio ?mon?s tikisi, kokio laukia: pasirengusiu i?spr?sti visas problemas, nes Dievas yra visagalis, ir pagaliau pasirengusiu ?vykdyti teisingum?, t. y. nubausti nedor?lius ir apdovanoti geruosius.
Pagal ?mogi?k? logik? velnio pasiūlymas yra protingas, kupinas sveiko proto, nes pagundos visada ?tikina. ?Jei nori, kad ?mon?s tave laikyt? Mesiju“, – atrodo, sako jis, – ?pasirūpink savo ?vaizd?iu, nusileisk ? ?em? ir padaryk kok? nors nuostab? stebukl?: u?tikrink jiems duonos ir galios, ir jie seks paskui tave.“
Trys i?bandymai, kuriuos patiria J?zus, yra tie patys, kuriuos Izraelis tur?jo pakelti dykumoje. I? tikr?j? tai vis? laik? ?mogaus i?bandymai: valgyti, tur?ti, vie?patauti.
?Liepk ?itam akmeniui pavirsti duona“… Tai pagunda tur?ti visk? ir dabar. Vietoj to ?mogus turi i?mokti laukti Dievo laiko i?sipildymo. J?zus savo gyvenime niekada nesakys akmeniui, kad jis tapt? duona, bet pra?ys, kad duona tapt? brolyb?s ir svetingumo ?rankiu.
?Duosiu tau vis? j? vald?i? ir didyb?“… Tai pagunda der?tis, eiti ? kompromis? su savo vertyb?mis, galbūt parduoti savo orum? u? pinigus, pamir?tant, kad Dievas nori ne verg?, o laisv? vaik?.
?Jei tu Dievo Sūnus, pulk nuo ?ia ?emyn“… Tai pagunda pasiprie?inti Dievui, pra?ant stebuklo. ?Dieve, jei Tu esi, jei esi geras, tegul“… ?i pagunda skatina priekai?tauti Dievui, kai ligos akivaizdoje Jis nesiki?a, kai nesiun?ia savo angel?, pamir?tant, kad Dievas siun?ia gerus ?mones kaip angelus, kurie atne?a ne tai, ko trok?tame, bet tai, ko mums reikia.
J?zus atsisako ?spūding? gest?. Jis pasirenka eiti ? ?moni? ?irdis, rizikuoti savo gyvybe d?l meil?s logikos, laisvai atskleisti tikr?j? Dievo veid?. Jis nori, kad ?mon?s sekt? paskui J? d?l to, kas Jis yra, o ne d?l to, k? Jis ?ada ar duoda. Jis bus kuklus Mesijas, kuris kovoje su blogiu naudos tik meil?s ginkl?. Tiesa, tokiu atveju rezultatas n?ra u?tikrintas. Ar tai supras ?mon?s? Ar ?mon?s pasitenkins tuo, kad J?zus maitina dvasi?, o ne kūn?? Kas bus, jei viskas klostysis ne taip, kaip reikia? Tai Dievo rizika, ta?iau meil? visada rizikuoja…
? Velnias atsitrauk? nuo jo iki laiko“. Piktasis i?eina nugal?tas, bet Getseman?je jis v?l sugr?? paskutin? kart? gundyti J?zaus, kai atrodys, kad Jo misija baig?si nes?kme: ?mogus neatsivert?, ir net savieji J? apleido…
Neu?mir?kime, kad gyvenime i?bandym? yra nuolat, ir jie sugr?? v?l ir v?l. Būt? gra?u, jei gal?tume pasakyti: ?Susidūriau su ?iuo i?bandymu, j? ?veikiau ir dabar esu ramus“. Vietoj to visada būsime i?bandomi ?vairiais lygmenimis. I? ties? gerai, kad taip yra, nes kiekvienas i?bandymas, jei j? ?veikiame, vis labiau mus ?tvirtina Dieve.
?inoma, egzistuoja ir didesn? pagunda: b?gti nuo pagund?, vengti to, kas sunku, b?gti nuo audr?. I? pa?iūros tai skamba kaip i?eitis, bet taip n?ra. Dykumos ne?manoma i?vengti: reikia joje pasilikti tiek, kiek reikia, ir j? pereiti.
Ir tada i?vystame ?vies?…
Adolfas Gru?as
