Arkivysk. K. Kėvalas piligrimams: tegul mūsų širdys būna karštos, kaip Pauliaus širdis
Kuo svarbi Šv. Pauliaus bazilika? Visų pirma tuo, kad jis pastatyta ant tautų apaštalo šv. Pauliaus kapo. Skirtingai negu šv. Petro palaidojimo vieta, kurią dengia vėlesnių amžių statinių sluoksniai, prie šv. Pauliaus kapo galima beveik prisiliesti. 2008 m. minėto šv. Pauliaus jubiliejaus proga popiežiaus Benedikto XVI nurodymu buvo pertvarkyta bazilikos centrinė erdvė konfesijos altoriaus papėdėje ir dabar galima nulipus žemyn prisiartinti prie šv. Pauliaus sarkofago. Apaštalo kapą ir konfesijos altorių gaubia didinga penkių navų bazilika su alebastro langais, pro kuriuos į vidų patenkanti šviesa sukuria iš tiesų nepaprastą atmosferą. Tačiau piligrimai šią baziliką lanko ne tik dėl įspūdingos architektūros, bet pirmiausia norėdami pasimelsti prie šv. Pauliaus kapo.
Kaip Vatikano radijui sakė lietuvių piligrimystės koordinatorius kun. Artūras Kazlauskas, „nežinia, ar be apaštalo Pauliaus Lietuva būtų krikščioniška. Kai kas iš mokslininkų sako, kad be apaštalo Pauliaus Jėzaus žinia būtų likusi nesuprantama kitiems. Apaštalui Pauliui esame dėkingi už tai, kad jis išvertė Jėzaus kalbą į universalią pasaulio kalbą. Būdami prie apaštalo Pauliaus kapo iš tikrųjų turime būti dėkingi už tikėjimo žinią, kuri šiandien mums yra suprantama. Tas drąsus vertimas padarė Kristaus žinią visuotinai pažįstamą“.
„Brangieji, šiandien, istorinę dieną, kai drauge meldžiamės mūsų tėvynėje ir pasaulyje už visus lietuvius, pasklidusius įvairiausiuose žemės kapeliuose, esame kviečiami pamąstyti apie svarbiausius mūsų gyvenimo ir tikėjimo dalykus, apie kuriuos kalbėjo apaštalas Paulius, – sakė sekmadienio Mišioms Šv. Pauliaus bazilikoje vadovavęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. – Susirinkę šioje didingoje bazilikoje esame kviečiami prisiminti tą didį, neįtikėtino įkarščio žmogų, kuris susitiko Kristų ir buvo perkeistas.“
Kai Paulius kalba, jaučiame karštį, ugnį. Kai skaitome Pauliaus laiškus, jaučiame, kad jo širdis degė. Ir mes atvykome čia užsidegti, sakė pamokslininkas. Paulius mums sako, kad niekas negali mūsų atskirti nuo Kristaus meilės, nei vargas, nei išmėginimai, net mirtis. Tai jis nori perteikti mums, šių dienų krikščionims.
„Brangieji, – tęsė arkivyskupas Kėvalas, – esame bazilikoje, kuri liudija šią nuostabią viltį, Kristaus prisikėlimo didybę, ir apaštalo Pauliaus pavyzdį. Atvykome čia, kad mus padrąsintų Pauliaus žodžiai. Esame kviečiami tapti vilties misionieriais, kaip apaštalas Paulius, keliavęs į įvairiausius pasaulio kraštus ir skelbęs Evangeliją.“
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas homiliją baigė popiežiaus Pranciškaus raginimu, išsakytu Jubiliejaus bulėje: „Leiskimės patraukiami vilties, kad ji per mus pasklistų tiems, kurie jos trokšta. Tegul mūsų gyvenimas jiems byloja: „Pasitikėk Viešpačiu ir būk stiprus! Turėk drąsos ir pasitikėk Viešpačiu.“