杏MAP导航

鈥濾elykos, kurias 拧v臋sime po keturiasde拧imties gav臈nios dien懦, yra ne tik praeities 寞vykio prisiminimas, bet gyvas ir dabartinis Dievo malon臈s, kuri Kristaus kry啪iumi sutaikina mus su savimi ir padaro mus naujais k奴riniais, min臈jimas. Dievo galia Kristaus kry啪iuje matome 啪mogi拧k懦j懦 kriterij懦 apvertim膮: nuo ker拧to prie atleidimo鈥�, 鈥� ra拧o patriarchas. Kaip tada, taip ir 拧iandien 拧is Kry啪iaus 啪odis 拧io pasaulio galingiesiems ir i拧min膷iams gali pasirodyti kvailyst臈, nors i拧 ties懦 yra vienintelis 啪odis, galintis i拧 naujo atverti vilties ir taikos kelius.

Kry啪iaus kelyje, kuriuo einame sunkiai, bet d啪iaugdamiesi, mokom臈s naujosios dovanojimo ir atleidimo logikos, kei膷iame savo m膮stysen膮 ir nuostatas. Tik taip galime tik臈tis taikios ateities. 

鈥濶or臈膷iau, kad mes visi, pavieniai asmenys ir bendruomen臈s, 拧iomis 拧ventomis dienomis rastume vietos ir laiko apm膮styti Kristaus Kry啪i懦, skaitytume ir apm膮stytume Kan膷ios pasakojimus, maldingai eitume Kry啪iaus keli膮, aplankytume 鈥� kas turi galimyb臋  鈥� vietas, per kurias pats Vie拧pats 臈jo link Kalvarijos ir kapo: tegul Nukry啪iuotasis suspindi m奴s懦 akyse nauja 拧viesa鈥�, 鈥� linki ganytojas i拧 艩ventosios 沤em臈s.

鈥濸ripa啪indami ir i拧pa啪indami savo nuod臈mes, blog寞, kuriam pasiduodame ir kuris mus i拧veda i拧 Vie拧paties kelio, priimdami Sakrament懦 malon臋, kuri i拧 prie拧懦 padaro mus draugais, o i拧 nusid臈j臈li懦 鈥� teisiais, i拧 naujo atskleisime, kad mums atleista, kad esame priimti ir mylimi, ir tada b奴sime labiau pasireng臋 priimti, myl臈ti ir atleisti, net ir prie拧ui鈥�, 鈥� ra拧o Jeruzal臈s lotyn懦 patriarchas, kviesdamas per gav臈ni膮 pasinaudoti Atgailos sakramento malone. Ji i拧 ties懦 labai reikalinga dabartiniu metu, kai blogis ir smurtas 啪aloja 啪mones ir j懦 gyvenim膮.

Ganytojas taip pat primin臈 tris tradicines  gav臈nios praktikas 鈥� pasnink膮, mald膮 ir artimo meil臈s darbus, kurios pad臈s i拧laisvinti m奴s懦 拧irdis ir protus nuo juos slegian膷i懦 dalyk懦, tapti atidesniems kitiems, stiprinti savo ry拧寞 su Dievu. Visos 拧ios trys praktikos stiprina dovanos ir dalijimosi logik膮, t膮 pa膷i膮, kuri per Vie拧paties velykin臋 auk膮 leido mums pajusti tikr膮j寞 meil臈s skon寞 ir i拧vadavo i拧 mirties.

鈥濼ai tiesa: pagunda nuleisti rankas yra stipri, kai socialin臈, politin臈 ir bendruomenin臈 pusiausvyra tokia trapi, kad sunku net 寞sivaizduoti ateit寞. Ta膷iau mes norime i拧dr寞sti viltis tokia viltimi, kuri yra tik臈jimo vaikas. Pra臈jus 1700 met懦 nuo Nik臈jos Susirinkimo, tvirtai sakome, kad J臈zus tikrai yra am啪inasis Dievo S奴nus, tap臋s 啪mogumi d臈l m奴s懦. Kad savo mirtimi ir prisik臈limu jis istorijos vingiuose pas臈jo gyvenimo ir i拧ganymo s臈kl膮, kuri yra nemirtinga. Mirties ir gyvyb臈s dvikovoje nugal臈jo Gyvyb臈s Vie拧pats, o jo pergalingoji meil臈 triumfavo. Norime kartu su juo kovoti ger膮 tik臈jimo kov膮, tvirtai vildamiesi, kad m奴s懦 krik拧膷ioni拧kasis liudijimas ir sutaikinimo tarnyst臈 duos vaisi懦! 艩ventos gav臈nios jums visiems!鈥�, 鈥� linki kardinolas Pierbattista Pizzaballa. (RK / Vatican News)