MAP

Lietuviai piligrimai Laterano bazilikoje (Aistės Karpytės nuotrauka) Lietuviai piligrimai Laterano bazilikoje (Aistės Karpytės nuotrauka) 

Lietuviai piligrimai Laterane. Vysk. R. Norvila: galime padėti vesti žmones į išganymą

Šeštadienio, kovo 1 d., rytą Romos Laterano bazilikoje oficialiai prasidėjo lietuvių jubiliejinė piligrimystė. Lietuviai piligrimai žengė pro šios bazilikos – Romos vyskupo katedros – Šventąsias duris ir dalyvavo Mišiose, kurioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Prieš Mišias buvo surengtos Atgailos pamaldos.

Apie kai kuriuos svarbius šios pirmosios dienos momentus prieš pat lietuvių piligrimystės pradžią kalbėjomės su jos koordinatoriumi kun. Artūru Kazlausku.

Kun. Artūras Kazlauskas

Švenčiausiojo Išganytojo ir šventųjų apaštalo ir Krikštytojo Jonų bazilika – šitaip ji oficialiai vadinasi – kaip žinoma, yra pirmoji bazilika, pastatyta specialiai žԲči, specialiai krikščionims. Jos didysis pavadinimas skamba: „Visų miesto ir pasaulio bažnyčių motina ir galva“. Tai Romos vyskupo katedra. Pradėti nuo Romos vyskupo katedros iš tikrųjų yra labai prasminga. Romoje vyskupas tam tikra prasme čia yra savo namuose. Jis iš čia vadovauja Romos žԲči. Šiais laikais Pranciškus daugybę savo dokumentų pasirašinėja būtent Laterane. Lateranas šiandien vis ryškesnė vieta, kur kas labiau, nei per ankstesnius pontifikatus. 

Vienas šios pirmosios dienos svarbių momentų – Atgailos liturgija su galimybe atlikti išpažintį.

Nusprendėme 9 val. Laterano bazilikoje švęsti Atgailą ir Sutaikinimą su asmeninėmis išpažintimis. Rengdami programą aptikome vieną netikėtą dalyką: lygiai prieš 100 metų švęsti Šventųjų Metų į Romą atvyko Vilniaus vyskupo sostą ką tik palikęs palaimintasis Jurgis Matulaitis MIC. Savo užrašuose jis mini, kad atvyko į Romą ir pirmiausia nuėjo į Laterano baziliką atlikti išpažinties. Vadinasi, mes tarsi būsime su palaimintuoju Jurgiu, prieš 100 metų toje pačioje bazilikoje atlikusiu išpažintį. Manau, kad tai labai simboliška, jog kartu su vienu mūsų šventųjų švęsime tokią pačią liturgiją.

Be sakramentinės išpažinties iš tikrųjų negalime patirti visuotinių atlaidų malonės. Išpažintis – tai pradžia to, ką teikia visuotiniai atlaidai. Jie atleidžia bausmę už dovanotas kaltes arba, tiksliau, tas pasekmes, kiekviena sunki nuodėmė užkrauna kiekvienam iš mūsų. Vienintelis būdas gauti sunkios nuodėmės atleidimą yra būtent asmeninė išpažintis. Numatyta, kad 40 kunigų tuo metu klausys išpažinčių Laterane ir manau, kad daugybė žmonių per tą valandą galės iš tikrųjų pradėti visuotinių atlaidų šventę.

* * *

Po Lietuvos piligrimų žengimo pro Šventąsias duris ir išpažinčių Laterane Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila vadovavo Eucharistijos šventimui ir pasakė homiliją. Ganytojas reiškė viltį, kad ši piligrimystė paskatins Lietuvos piligrimus jiems prieinamu būdu prisidėti prie Kristaus pasiuntinybės tęsimo savo vyskupijose ir parapijose.

„Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie Jėzaus pradėtos misijos, padėti vesti žmones į išganymą ir į amžinąjį gyvenimą. Jubiliejus, šių dienų piligrimystė, o kartu ir Šventoji Dvasia, taip pat mus, čia susirinkusius, tepaskatina pamąstyti ir apsispręsti labiau įsitraukti į Bažnyčios misiją savo parapijoje, vyskupijoje mums galimais būdais ir taip tęsti Kristaus pradėtą misiją. Išties, kad ir kur dirbtume, kokia mūsų profesija ar galimybės bebūtų, malda, savo laiku, gebėjimais, konkrečia pagalba, savanoryste ar tiesiog palaikymu kiekvienas galime prisidėti prie Jėzaus pradėtos misijos, padėti vesti žmones į išganymą, į amžinąjį gyvenimą“, – ragino tikinčiuosius popiežiaus katedroje Rimantas Norvila, Vilkaviškio vyskupijos ganytojas.

Vyskupas labai išsamiai apžvelgė šios seniausios Romoje bažnyčios istoriją ir vaidmenį formuojant Visuotinės Bažnyčios tikėjimą nuo pat IV a. pradžios, kai imperatorius Konstantinas Didysis pripažino krikščionybę ir pirmoji Romos šventovė buvo dedikuota Kristui, pasaulio Išganytojui.

„Joje galima priartėti prie krikščionybės šaknų“, – pažymėjo vysk. R. Norvila. Tai yra vieta, kur vyko reikšmingiausi Bažnyčios pirmojo tūkstantmečio įvykiai, kur daugybę kartų buvo priimti svarbiausi Bažnyčios gyvenimui sprendimai. Ganytojas prašė piligrimų įsidėmėti Mišių skaitinio iš šv. Jono laiško žodžius: „Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir Jums…“ (1 Jn 1)

„Ar begali būti dar stipresnis asmeninis liudijimas?! Čia, istorinėje Bažnyčios aplinkoje, tegul šie apaštalo Jono žodžiai mums primena visos Dievo Žodžio skelbiamos žinios autentiškumą ir tikrumą. Tuo būdu jie testiprina mūsų tikėjimą ir viltį amžinybe. Apaštalas Jonas juk rašo: „liudijame ir skelbiame Jums amžinąjį gyvenimą.“

Tuo tarpu Evangelija pagal Luką (Lk 3) mums kalba apie šv. Joną Krikštytoją ir Jėzaus Krikštą Jordano upėje. Tai momentas, kai Dievas Tėvas aiškiai patvirtina Jėzaus dieviškąją misiją, kai atsiveria dangus ir nusileidžia Šventoji Dvasia. „Būtent ji mums teikia jėgų augti tikėjime, gyventi juo. Kiekvienas mūsų, būdamas pakrikštytas, o taip pat ir sutvirtintas, esame kviečiami gyventi stiprinami, gaivinami Šventosios Dvasios. Šis Evangelijos tekstas labai artimas Jubiliejaus dvasiai, pridūrė pamokslininkas, kalbama apie stiprėjančius lūkesčius ir viltį laukiant Mesijo. Jubiliejus irgi yra lūkesčių, vilties metas. (SAK / Vatican News)

 

2025 kovo 01, 11:43